Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

(Puslapis 1 iš 3)


„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė

2018-05-31 16:07

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Rūpinimasis vargstančiais ar neapykanta turtingiems?

Gana netikėtai kur kas daugiau dėmesio sulaukė tos įmonės, kuriose darbuotojų pajamos ne mažiausios, o didžiausios. Ir tas dėmesys nebūtinai buvo susijęs su noru karūnuoti geidžiamiausius darbdavius. Atvirkščiai – buvo galima justi, esą, lobstančių kitų sąskaita pasmerkimą.

Panašu, kad, mūsų visuomenei, perfrazuojant klasiką, labiau būdinga ne mylėti vargdienius, bet neapkęsti turtingesniųjų.

Tačiau tiesa ta, jog didžiausius atlyginimus mokantys darbdaviai dalijasi savo pajamomis, mokėdami dideles socialinio draudimo įmokas ir kitus mokesčius.

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, balandį 1 proc. didžiausias vidutines algas išmokėjusių įmonių sumokėjo 5 proc. (22 mln. eurų) visų į „Sodros“ biudžetą patekusių socialinio draudimo įmokų. Palyginti, mažiausias algas (nesiekiančias 400 eurų) savo darbuotojams mokėjusių darbdavių, kurie sudaro 33 proc. visų įmonių, sumokėtų socialinio draudimo įmokų vertė – 16 mln. eurų.

Tikslesnis atlyginimų paveikslas

Visgi vien tik išmokėtų algų vidurkis apie įmones pasako ne viską, o kai kada gali net ir suklaidinti.

Kai nedidelei daliai žmonių mokamos išskirtinai didelės algos, o didžiajai daliai – mažos, algos vidurkio rodiklis bus didesnis negu uždirba dauguma tos įmonės darbuotojų. Kita vertus, kai apskaičiuojant vidurkį įtraukiami ir ne visą mėnesį įmonėje dirbę asmenys arba kai dalis darbuotojų dirba tik dalį dienos, gautas vidurkis būna mažesnis negu alga už visą etatą.

Kad algų paveikslas būtų skaidresnis ir jį mažiau iškraipytų netipiniai atvejai, priimtos įstatymo pataisos, įpareigojančios skelbti tokius dydžius kaip mediana, kvantiliai, standartinis nuokrypis.

Šie rodikliai, nors ir nepašalina visų netikslumų (vis dar neatsižvelgiama, ar darbuotojas dirba visą dieną ar tik kelias valandas per dieną ar per savaitę), bet suteikia svarbios papildomos informacijos: mediana parodo pajamų lygmenį, žemiau kurio atsiduria lygiai pusė įmonėje dirbusių asmenų – taip išvengiama netipinių algų įtakos. 25 proc. kvantilis parodo, kiek uždirba darbuotojas, už kurį dar mažiau uždirba lygiai ketvirtadalis kolegų. 75 proc. kvantilis – tai alga, už kurią lygiai ketvirtadalis įmonėje dirbančių apdraustųjų uždirba daugiau.

Straipsnio puslapiai:

Close

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas