Jumis manipuliuojama, ar pastebėjote? (10)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2013-06-24 18:01

Vyk­sta ma­si­nis eks­pe­ri­men­tas, sten­gian­tis į ge­ra pa­keis­ti jū­sų el­ge­sį. Jei­gu jis vyk­sta tin­ka­mai, tik­riau­siai jo nė ne­pas­te­bi­te

Ar girdėjote apie muses tualete? Jos pakilo, išskrido po visą pasaulį ir pradėjo revoliuciją.

Ėjo 1999-ieji ir Schipholo oro uosto Amsterdame valdytojai ieškojo būdų sumažinti išlaidas. Vienas iš brangiausių užsiėmimų buvo vyrų tualeto grindų švaros palaikymas. Akivaizdus sprendimas būtų išspausdinti ženklus, mandagiai primenančius vyrams nesišlapinti ant grindų. Bet ekonomistas Aadas Kieboomas turėjo idėją: kiekviename pisuare išgraviruoti musės paveikslėlį. Kai tai pabandė, sąskaitos už valymą sumažėjo 80 procentų.

Amsterdamo pisuarų musės nuo tada tapo plačiausiai žinomu „niukinimo“ pavyzdžiu, kitaip tariant, žmonių elgesio keitimo strategijos, remiantis moksliniu tikrų žmonių supratimu – šiuo atveju, faktu, kad vyrai šlapinasi tiesiau, jei turi į ką taikytis. Dabar tokių musių metaforų aplinkui pilna.

Vyriausybės visame pasaulyje vis plačiau taiko niukinimo taktiką, besistengdamos paskatinti piliečius gyventi sveikesnį, atsakingesnį gyvenimą. Labai gali būti, kad jus niuktelėjo, nors greičiausiai to nė nesuvokėte. Tad, ar niukinimas veikia? Ir ar turėtume jį priimti?

Norint suprasti niukinimo revoliuciją, reikia persikelti į devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, į ekonomikos krypties, pagal Čikagos universiteto ekonomikos departamentą, kur ji prasidėjo, vadinamosios Čikagos mokyklos, klestėjimo laikus. Pagrindinis jos principas buvo „racionalaus pasirinkimo teorija“: kai žmonės daro sprendimus, jie veikia beveik idealiai racionaliai. Jie logiškai pasveria paskatas, pavyzdžiui, kainas, mokesčius ir baudas tam, kad gautų didžiausią ekonominę naudą.

Protingo pasirinkimo teorija buvo labai įtakinga, rinko Nobelio premijas ir klojo intelektualinius neoliberalizmo pamatus. Bet buvo problema: ji buvo klaidinga.

Įsivaizduokite, jums duodama 100 £ ir pasakoma, kad galėsite juos pasilikti, jei dalį atiduosite svetimam žmogui. Pašalinis žmogus žino sąlygas ir gali atmesti jūsų pasiūlymą – tokiu atveju abu negautumėte nieko. Racionalaus pasirinkimo teorija teigia, kad pašalinis priims kiek jam bebūtų siūloma: net maža nauda geriau, nei jokios. Tačiau tikrovėje žmonės pasiūlo stulbinančiai daug, o pašaliniai dažnai atsisako pasiūlymų, kurie neatrodo sąžiningi.

Kodėl taip yra? Trumpai tariant, žmonės nėra šaltakraujiškai racionalūs. Nors pinigai mus motyvuoja, yra ir kitų mus motyvuojančių dalykų, tarkime, socialinės normos ir sąžiningumo koncepcija. Nemėgstame atrodyt godūs, netgi svetimiems žmonėms ir mieliau nubausime nuviliantį pasiūlymą, nei jį priimsime.

Tokios įžvalgos pramynė taką naujoviškam mąstymui, vadinamajai bihevioristinei ekonomikai. Šis „pasirinkimo mokslas“ užfiksavo daug atvejų, kai realūs žmonės nukrypsta – dažnai, labai smarkiai – nuo racionalumo.

Viena iš svarbiausių įžvalgų yra idėja, kad turime dvi galvojimo sistemas: pirmoji sistema yra greita, automatinė ir jausminė. Antroji sistema lėta, reikalaujanti daug pastangų ir logiška. Šių dviejų sistemų sambūvis yra pagrindinė dvilypio proceso teorijos, 2002 metais užtarnavusios Danieliui Kahnemanui iš Prinstono universiteto, ekonomikos Nobelio premiją, koncepcija.

Greito mąstymo sistema prilygintina vidiniam Homeriui Simpsonui; lėtoji, metodiškoji – vidiniam misteriui Spockui. Pirmoji sistema nesustoja apmąstymui – ji tiesiog daro. Ji reaguoja iš karto ir be apmąstymų peršoka prie išvadų. Antroji sistema yra visai kitokia. Ji galvotoja, ne darytoja. Būtent ją naudojame sudėtingų užduočių sprendimui, reikalaujančiam dėmesio ir pagrindimo.

Kalbant apie sprendimų priėmimus, antroji sistema paprastai pateikia geresnį rezultatą. Bet dėmesys, koncentracija ir pagrindimas yra baigtiniai rezervai. Todėl didžioji kasdienių protavimo užduočių dalis paliekama pirmajai sistemai, o taip daug lengviau suklysti.

Kaip įmanoma greičiau atsakykite į klausimą. Žuvis su traškučiais kainuoja 2,90 svaro. Žuvis kainuoja 2 svarais brangiau už traškučius. Kiek kainuoja traškučiai? Pirmoji sistema iš karto pasako atsakymą, kuris jai atrodo teisingas: 90 pensų. Tačiau reikia apmąstyti, kad gautumėte teisingą atsakymą, kuris yra 45 pensai.

Yra daugybė kitų svarbių polinkių ir netobulumų. Mus veikia visuomenės spaudimas ir dažnai seksime įkandin minios, užuot priėmę sau tinkamus sprendimus. Mes atidėliojame ir esame linkę rinktis mažiausio pasipriešinimo kelią. Labiau vertiname trumpalaikius malonumus, nei ilgalaikę sėkmę. Esame „praradimų vengėjai“, tai yra, ko nors praradimo skausmas didesnis už įgijimo malonumą. Esame linkę išlaikyti status quo, netgi jei tai mums nėra geriausia ir mums lengvai daro įtaką nesusijusi informacija.

Ši ydingo galvojimo kupeta atsakinga už daugybę mūsų padaromų prastų sprendimų, tokių, kaip pasidavimas pagundai, negebėjimas susitaupyti pensijai, piktų laiškų siuntinėjimas ir neapgalvoti pirkiniai. Todėl gerai sustatyti sveikesnio maitinimosi, mankštinimosi ir gėrimo ribojimo planai dažnai neišdega. Trumpai tariant, tai daro mus žmonėmis.

Slegiamas visų šių polinkių, žmogaus protas atrodo, kas tik nori, bet ne tvarkinga sprendimų priėmimo mašina, kokį jį vaizduoja racionalaus pasirinkimo teorija. Tačiau, kaip bebūtų keista, jis toks yra. Mūsų protai turi polinkių ir ydų, tačiau jos sistemiškos. Žmogaus elgesys neracionalus, bet nuspėjamas.

Būtent šis nuspėjamumas įtikino bihevioristinius ekonomistus, kad elgesį turėtų būti įmanoma pakeisti. Taip gimė niukinimo koncepcija.

Idėja patraukė plačiosios visuomenės dėmesį 2008 m., kai du socialinių mokslų atstovai iš Čikagos universiteto parašė Nudge: Improving decisions about health, wealth and happiness. Richardas Thaleris ir Cassas Sunsteinas ilgai tyrinėjo, kaip pritaikyti bihevioristinę ekonomiką politiniams sprendimams. Knyga tapo netikėtu bestseleriu ir įgijo kai kurių įtakingų šalininkų.

Pagrindinis niukinimo įrankis yra „pasirinkimo architektūra“, arba pasirinkimų pateikimo būdas. Kai darote bet kokį sprendimą, nuo kasdienės rutinos iki galimai keičiančių gyvenimą, veikia pasirinkimo architektūra.

Kaskart nuėję į restoraną ar parduotuvę, pildydami formas, lankydamiesi interneto svetainėje, skaitydami laikraščius, balsuodami, įsijungdami televizorių ar atlikdami daugybę kitų kasdienių veiklų, susiduriate su pasirinkimo architektūra. Daugelis jų yra atsitiktinės, o kai kurias netgi sukuriate patys, pavyzdžiui, pirkdami maistą – jeigu indaujoje neturite šokolado ir saldainių, mažiau tikėtina, kad jais susigundysite, nes tada reikėtų keliauti į parduotuvę. Bet kai kurias sukuria kiti žmonės, dažnai siekdami išnaudoti jūsų polinkius.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas