K. Čereška: sveikata – ne mersedesas

(Puslapis 1 iš 4)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-02-01 07:03

Viešumas ir skaidrumas, etika bei moralė, o, svarbiausia, efektyvūs ginklai kovoti su ligomis – dėsto tarptautinės farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška.

Jau pokalbio pradžioje K. Čereška vieną po kito laužo neigiamus stereotipus apie farmacijos verslą, tačiau neišsižada ir klaidų, padarytų per nepriklausomybės dvidešimtmetį ir konkurentų, veikusių, kaip jis pats sako, „po stalu“, kad tik gydytojai rekomenduotų jų vaistus.

Ir išties, panašu, kad deklaruojamas atvirumas prasideda nuo pat kompanijos biuro – „GSK Lietuva“ vadovas rodo į savo kėdę, kurioje apsistojo šiandien, tačiau ryt gal sės prie kito stalo, nes atskiro kabineto neturi: viskas matoma kiekvienam darbuotojui ir svečiui. K. Čereška, vadovaujantis 80 žmonių komandai, sako kad vertina ramią darbo aplinką, kai lyderystė išnaudojama patarimams, o ne nurodymams.

„Didžiuojuosi, kad dirbu farmacijos versle ir nieko nenoriu apgauti. Jei Lietuvai masiškai nereikia skiepų nuo Geltonojo drugio, vadinasi, jų nereikia. Tačiau mes vykdome puikią gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, todėl norėčiau, kad žmonės, kurie prieštarauja, pasikalbėtų su artimuoju, netekusiu mamos ar dukros, kuri galėjo nesusirgti šia onkologine liga, – aiškina pašnekovas. – Susiduriu su nepagrįstais prieštaravimais, esą kažkas neveikia, neištirta, bet negali pykti, nes tai susiję su informacijos stoka, už kurią atsakinga ir valstybė, ne tik farmacijos pramonė.“

Sveikata = išlaidos

Paklaustas apie Lietuvos sveikatos sistemos, kuri tarnautų pacientui, viziją, K. Čereška juokauja, kad jei žinotų, kaip ją modeliuoti, matyt, būtų vertingas žmogus. Visgi pašnekovas įvardija pagrindines kryptis – skatinti sveiką gyvenseną, profilaktiką ir racionalų, kokybišką gydymą. Jis tikina raginantis sisteminių pokyčių siekti ir kolegas, nes po 15 metų pats taps sistemos dalyviu ir jos sukurto produkto vartotoju. Medicinos mokslų daktaras pažymi, kad Lietuvoje kompensavimo sistema itin sudėtinga. Kodėl? Pašnekovas sako iki šiol negavęs atsakymo.

„Lietuvoje nėra farmacijos ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Vaistų pakelio kaina didelė, bet reikia įvertinti, kaip greitai žmogus atsistoja ant kojų, tampa darbingas ir kokias netiesiogines išlaidas patiria „Sodra“, kai sergančio vaiko mama neina į darbą, nekuria BVP, – dėsto K. Čereška. – Populiari frazė: pinigų nėra, reikia taupyti, šio vaisto kompensuoti negalime. Bet valstybė pralošia, nes sveikatos sistema turėtų būti orientuota į ilgalaikius procesus, tik tada ji suteikia naudos. Galime tuos 4 mlrd. litų sveikatos apsaugai sutaupyti kad ir šiandien: nustoti gydyti žmones valstybės sąskaita, uždaryti ligonines, bet kas bus rytoj? Rytoj turėsime kur kas daugiau išlaidų.“

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

Ieškant darbo teks susidurti su vienu dažniausių reikalavimų

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais ...

Ištyrė vyrų ir moterų atlyginimo skirtumą: Lietuva priekyje

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc. mažiau, nei tas pačias pareigas ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas