K. Clarkas: Lietuva gali pirmauti visoje ES (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-10-25 17:38

Kompanijų strategijos įgyvendinimo procesas, ypač per krizę, yra kur kas svarbiau nei pati strategija, įsitikinęs JAV Vilanovos universiteto strateginio valdymo profesorius Kevinas Clarkas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete surengtoje konferencijoje dalyvavęs K. Clarkas teigė tikintis, kad Lietuva turi visas galimybes po krizės tapti ekonomiškai tvirtesne ir pažangesne valstybe.

Kodėl nusprendėte pirmą kartą atvykti į Rytų Europos regioną?

Šiaurės šalys yra novatoriškos ir Baltijos šalys, tarp jų Lietuva, turi daug ryšių su šiaurinėmis kaimynėmis. Be to, būdama šalia Lenkijos ir Rusijos jūsų šalis užima įdomią strateginę poziciją.

Man kaip mokslininkui, tiriančiam dideles JAV įmones ar išsivysčiusiose šalyse veikiančias kompanijas, įdomu pažvelgti, kokios idėjos gali būti taikomos ir besivystančiose ekonomikose. Iš strateginio valdymo perspektyvos įdomu panagrinėti, kaip Lietuva susidoroja su kylančiais sunkumais.

Kokios yra naujausios tendencijos ir reikšmingiausi pokyčiai strateginio valdymo srityje?

Šiuo metu versle vyksta trys dalykai, turintys didelę reikšmę strateginiam valdymui. Pirma, tai ekonominės aplinkybės. Ekonominiu sunkmečiu reikia atsakyti daug svarbių krizės valdymo klausimų: kaip išlaikyti prekių ženklo išskirtinumą, kaip veiksmingai išnaudoti turimus išteklius, kaip apkarpyti išlaidas nepakenkiant produktyvumui.

Kitas veiksnys yra tebetrunkanti globalizacija. Pasitelkdamos technologijas net smulkios įmonės tapo globalios. Anksčiau strateginis valdymas apimdavo tik dideles tarptautines kompanijas, bet šiandien taip nebėra – visos įmonės šiandien yra pasaulinės.

Galiausiai galima kalbėti apie duomenų analizės technologijų paplitimą. Manau, šios sudėtingos technologijos yra naudingos, bet nerimauju, kad kompanijos pradės pernelyg pasikliauti skaičiais, o ne sveiku protu. Įmonių strategiją paremti vien praeities skaičiais galima tik tuomet, jei turime pastovią aplinką, tačiau pasaulis nuolat keičiasi. Duomenų naudojimas, ypač JAV, verčia įmones kurti trumpalaikes strategijas ir siekti trumpalaikio pelno.

Kokią įtaką strateginiam valdymui turi naujausios technologijos ir socialinės žiniasklaidos išplitimas?

Manau, socialinė žiniasklaida ir informacinės technologijos (IT) padidino įmonių galimybes pasiekti pasaulį ir atvirkščiai. Yra begalė pavyzdžių, kai sėkmingos kompanijos nesugebėjusios išnaudoti šių galimybių paprasčiausiai atgyveno. Manau, nemaža dalis įmonių vadovų, nors žino apie šių technologijų ir galimybių egzistavimą, nesuvokia tikrojo jų potencialo.

Viena vertus, strateginis valdymas yra mokslo tyrimai ir mokslo diskusijos, kita vertus, tai praktinis teorijos pritaikymas. Jūsų manymu, mokslininkų ir praktikų ryšys šioje srityje pakankamas?

JAV yra daug universitetų bei mokslininkų ir tai nėra rimta problema. Tačiau turint ribotą skaičių mokslo žmonių reikia surasti, parengti ir motyvuoti mokslininkus, kurie galėtų bendrauti su įmonių vadovais ir valdžios atstovais. Šie žmonės turi būti universalūs: ne tik sugalvoti idėjų, tačiau ir rasti būdų jas pritaikyti praktikoje.

Manau, tai labai svarbu, nes nėra prasmės atlikti tyrimą, kuris liks bibliotekoje ir niekas juo nepasinaudos.

Kaip geras strateginis valdymas gali padėti įmonėms įveikti sunkumus ir kokios pasekmės laukia tų, kurie pasirenka netinkamą strategiją?

Paprastai įmonių vadovai gali daryti įtaką įmonių veiklai priimdami strateginius sprendimus, pateikdami ateities viziją ir formuluodami strategiją. Tačiau yra begalė kitų būdų vadovams tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką.

ISM vykusioje konferencijoje didžiausią įspūdį padarė banko „Swedbank“ vadovas Antanas Danys. Jis teigė, kad prasidėjus krizei jo darbas iš strategijos kūrimo pavirto procesu.

Manau, net įprastoje aplinkoje procesas (tai, kaip valdoma įmonės veikla) yra svarbiau nei strategija. Sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis pagrindinė strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir darbuotojų lūkesčius. Būtent šie sprendimai lems, kokios įmonės sugebės sėkmingai įveikti krizę.

Geriausia strategijos forma yra sąjunga tarp to, ką reikia daryti, ir to, kaip tai reikia daryti. Deja, dažnai įmonių strategija koncentruojasi tik į pirmąjį aspektą.

Strategija yra svarbi, tačiau lygiai taip pat svarbu lyderystė ir pasirinktos strategijos įgyvendinimas. Didžiausias pavojus yra tuomet, kai per ekonomikos pakilimą įdarbinti vadovai daugiau dėmesio skiria rezultatams, o ne procesui. Dėl to per krizę jie dar labiau atitrūksta nuo žmonių ir pasineria į skaičius. Tai bloga reakcija.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas