K. Gečas: Lietuvos verslininkai turi girtis daugiau

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-11-13 17:56

Už žmones turi kalbėti darbai – toks priežodis palydi kiekvieną besigiriantį. Tačiau Lietuvos verslininkai, panašu, pamiršo, kaip kalbėti apie savo laimėjimus ir gerus rezultatus, daug dažniau girdime skundus, kaip blogai.

Apie verslininkų įvaizdį ir apie tai, kodėl lietuviai nelinkę girtis, kalbamės su viešųjų ryšių agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ įkūrėju ir savininku Kęstučiu Geču.

Kaip manote, kas formuoja ir kas lemia verslininkų įvaizdį?

Yra daug puikių verslininkų, kurie kantriai dirba ir pasiekia puikių rezultatų, dažniausiai jie garsiai nekalba laikydamiesi nuomonės, kad jų darbai turi kalbėti už juos pačius. Tačiau taip pat yra egocentriškų verslininkų, kurių mąstysenoje dominuoja karybos, nesiskaitymo su priemonėmis, darbuotojais, klientais, visuomene elementai. Natūralu, kad tai nepatinka aplinkai ir visuomenėje sparčiai sklinda gandai apie tokią elgseną. O blogos žinios geriau įsitvirtina ir yra labiau pastebimos.

Antras įvaizdį lemiantis veiksnys yra žiniasklaida. Išskyrus vieną kitą priemonę, žiniasklaidoje dominuoja nuomonė: gera informacija apie verslą yra reklama, o už ją reikia mokėti, todėl nemokamai rašomi tik blogi dalykai apie verslą. Vienas iš absurdiškiausių tokios logikos rezultatų yra žiniasklaidos nenoras nurodyti, pavyzdžiui, interviu davusio direktoriaus darbovietės, nes neva tai bus jo įmonės reklama. Toks požiūris suformuoja tendenciją, kad viešumoje dominuoja neigiama informacija apie verslą.

Trečias įvaizdžio formuotojas yra visuomenė, kuri dar neatsikrato sovietinio mąstymo stereotipų, pavyzdžiui: „turtingas žmogus yra vagis“, „sekasi tik tiems, kurie turi ryšių“, „verslo imasi tik turintieji daug pinigų“, „verslas engia žmones“ ir t. t. Deja, didelė dalis visuomenės nenori keisti šių stereotipų ir neturi tam paskatos dėl įvairių priežasčių, iš kurių viena svarbiausių yra valstybė.

Valstybė ir politikai visiškai negina verslo. Paradoksas, bet Lietuvoje valstybė turėtų vis dažniau pradėti ginti verslą nuo visuomenės, o ne atvirkščiai, nes vienas žmogus ar jų grupė gali nebaudžiami padaryti didžiulę žalą verslui viešai pareikšdami nepagrįstų abejonių, kurias noriai viešina žiniasklaida, valstybės institucijos imasi tirti, o politikai pasinaudoja proga suvaidinti „žmonių gelbėtojo“ vaidmenį.

Kuo skiriasi verslininko įvaizdis Lietuvoje ir užsienio šalyse?

Klausimas labai platus, tačiau apibendrinus, senas tradicijas turinčiose šalyse verslas yra gerbiamas užsiėmimas, o verslininkai laikomi kūrybingais ir daug bei atkakliai dirbančiais žmonėmis.

Problemų dėl verslo ir verslininko įvaizdžio visada kyla pokyčius išgyvenančiose šalyse, nes čia verslininkai greitai iškilo ir dažnai tai nutiko ne dėl profesinių jų gebėjimų, bet dėl mokėjimo pasinaudoti situacija, veikiant agresyviai, dažnai nepaisant net įstatymų ar moralės normų.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas