K. Glaveckas: su didžiausiomis problemomis jau susidorojome

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-05-05 07:02

Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas Vyriausybės už nuveiktus darbus neliaupsina, bet teigia, kad su didžiausiomis krizės problemomis jau susidorojome.

Vyriausybės metinę ataskaitą Seimas palaimino vos vieno balso persvara. Kritikos strėlių iš Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas sulaukė dėl nesėkmingos daugiabučių modernizavimo programos, didėjančios valstybės skolos, nesugebėjimo suvaldyti atominių elektrinių statybų Lietuvos pašonėje. Apie gerus ir blogus Vyriausybės darbus kalbėjomės su Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovu K. Glavecku.

Kokius išskirtumėte didžiausius darbus, kuriuos tinkamai įvykdė mūsų Vyriausybė?

Nuveiktų darbų sąrašas priklauso nuo to, ar esi pozicijoje, ar opozicijoje. Žvelgiant objektyviai, padaryta daug gerų dalykų ir iš tikrųjų reikalingų, neišvengiamų, nors nepopuliarių. Rezultatai tikrai nėra blogi, palyginti su aplinkiniais kraštais. Pažiūrėkite į Graikiją, Portugaliją, kitas euro zonos šalis. Išlaikytas finansinis stabilumas, stabili bankinė sistema, nes nereikėjo jų gelbėti, pradėtos reformos. Taigi manau, kad rezultatai nėra blogi. Vyriausybė išvardijo 12 punktų, manau, su didžiąja dalimi jų galima sutikti. Šiai Vyriausybei teko darbų lyg penkioms Vyriausybėms – pagal sudėtingumą, sunkumą, nepopuliarumą. Tiek problemų, kai viskas byra, žinoma, sunku išspręsti.

Tačiau problemų vis dar lieka galybė. Ko Vyriausybei nepavyko įgyvendinti?

Didžiausia problema – nelabai pavyko energetikos pertvarka, atsirado daug nežinomųjų. Nepavykusia laikyčiau ir šilumos ūkio efektyvinimo sistemą, renovacijos programą. Manau, kol mes nepakeisime paramos proporcijos ir nepradėsime tiekėjų decentralizacijos bei monopolijų ardymo, tol renovacijos tikslų neįgyvendinsime.

Panašu, kad tinkamai nebuvo susidorota ir su augančiu nedarbu. Kaip vertinate jo iššūkius?

Nedarbo problema taip pat neišspręsta. Ją galima būtų mažinti ta pačia renovacija ir atgaivinant nekilnojamojo turto rinką. Didžiausia problema, aišku, lieka vidaus vartojimas. Jis dar dugne. Jei pažiūrėsime, kiek investuojama vidaus rinkoje ir kiek didinamas kapitalas, čia depresijos požymių dar išlikę. Pagrindinis tikslas išlieka investicijos.

Reikia keisti tam tikras paskatas, kurias galime panaudoti ekonomikai. Kitaip nei Didžioji Britanija ar JAV, jų daug neturime, esame surištomis rankomis. Bet ir surištomis rankomis pirštus galime judinti, skatinti vidaus ekonomiką. Kiek galima teikti pagalbą gamybai – čia turi būti įdarbinimo lengvatų. Reikia mažinti darbo mokesčius. Žinoma, reikia skatinti ir paslaugas, kurios mus ir biudžetą maitina, bet neužmirškime ir gamybos sektoriaus.

Opozicija taip pat žėrė kritikos Vyriausybei dėl nesuvaldomos valstybės skolos. Dėl to reikia jaudintis?

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas