K. Kupšys: grynieji brangsta ir jų neliks po kelių dešimtmečių (4)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-06-02 17:37

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva.

„Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd. eurų vien grynųjų pinigų aptarnavimui: nuo gamybos iki bankomatų aptarnavimo ir susidevėjusių pinigų surinkimo. Šios sąnaudos gula ant vartotojų pečių, bet ne visa apimtimi. Tiesa, bankai grynųjų pinigų paslaugą lyg ir duoda nemokamai, tačiau tai vėliau atsispindi kitų paslaugų kainose”, - portalui tv3.lt sako asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Anot jo, grynieji kainuoja vis brangiau, o elektroniniai nebrangsta, todėl savaime suprantama, kodėl bankai skatina naudotis pastaraisiais.

„Iš tikrųjų tai net nėra susiję su bankų pelnu, o labiau su išlaidomis grynųjų apyvartos organizavimu”, - pastebi pašnekovas.

Skirtingi norai

Dažniausiai grynųjų pinigų kiekis yra siejamas su šešėlinės ekonomikos mastais šalyje. Pasak K. Kupšio, valstybė šiuo atveju yra už tai, kad piliečiai dažniau naudotųsi ne grynaisiais pinigais, nes tokias operacijas yra lengviau kontroliuoti.

„Valdžiai gerai, nes ji gales lengviau kontroliuoti finansinius srautus, jei šie bus atliekami elektroninėje erdvėje. Lietuvoje grynųjų dalis apyvartoje siekia 80 procentų. Graikijoje šis rodiklis siekia 97 procentų. Skirtingas rezultatas pateikia ir skirtingas pasekmes, kaip tai vėliau atsiliepia oficialiai ekonomikai. Net yra aiški tendencija, jei šalys turi aukštą grynųjų kiekį, jos kartu žinomos kaip turinčios platų šešėlinės ekonomikos mastą“, - teigia ekspertas. Lietuva pagal šią statistiką spiečiasi kartu su Rumunija, Bulgarija ir Graikija.

Tačiau vartotojai, anot pašnekovo, yra linkę ginti savo teises atsiskaitinėti grynaisiais pinigais. Tai yra savaime suprantama, bet ekspertas neskubėtų brėžti to kaip priešpriešos

„Vartotojai norėtų turėti pasirinkimo laisvę ir už ją mes kartais esame linkę daugiau sumokėti. Piliečiai nori turėti grynųjų ir atsiskaitinėti kada nori, kur nori ir kaip nori. Tuo tarpu valstybei būtų patogiau kontroliuoti ekonomiką, jei nebūtų grynųjų. O bankai yra valstybės barikadų pusėje. Nereikia šios priešpriešos suaštrinti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje yra judama nuo grynųjų prie elektroninių pinigų. Taip, vartotojui mažėja pasirinkimo laisvė, bet jos tiek ir nebereikia, kai daugėja atsiskaitymo terminalų“, - svarsto K. Kupšys.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas