K. Leontjeva: įkalinti „Sodros“ piramidėje (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Kaetana Leontjeva / LLRI

2011-03-15 09:16

Liūdnai pagarsėjęs JAV sukčius Bernardas Madoffas savo pirmajame interviu po arešto teigė, kad bankai negalėjo nežinoti apie jo sukurtą investicinę piramidę, pradanginusią investuotojų patikėtus 18 milijardų JAV dolerių. Finansinė piramidė yra toks darinys, kuris investuotojų sumokėtas lėšas naudoja išmokoms ankstesniems dalyviams mokėti. Taigi, kai tik lėšos yra gaunamos, tuoj pat jos yra ir išmokamos – pinigai nėra investuojami į aktyvus. Paprastai žmonėms yra žadamos patrauklios palūkanos. Finansinė piramidė sugeba gyvuoti tol, kol daugėja investuojančių asmenų. Sumažėjus įplaukoms, nebėra iš ko mokėti išmokų buvusiems dalyviams (juk visos gautos lėšos seniai išmokėtos, realių investicijų nebūta), todėl piramidė griūva.

Ir pas mus yra legaliai veikiančių piramidžių – kad ir kaip apmaudu, bet „Sodros“ sistema atitinka visus finansinės piramidės parametrus. Kaip ir dera tikrai finansinei piramidei, įmokas mokantiems žmonėms „Sodra“ žada ateityje mokėti išmokas su patrauklia grąža. Sumažėjus įmokoms ir daugėjant norinčių susigrąžinti pinigus, B. Madoffo sukurta piramidė griuvo, bet lietuviškąją „Sodros“ piramidę nuo griūties saugo brangūs, valstybės prestižu garantuoti kreditai.

B. Madoffo piramidė laikoma apgavyste, o jos architektui paskirta bausmė – 150 metų kalėjimo. Tuo metu valstybinio socialinio draudimo piramidė yra legalizuota daugelyje šalių. Negana to, jos saugotojai stengiasi kurti iliuziją neva „Sodra“ yra saugi ir nesugrius, kaip griuvo visos tokios iki šiol egzistavusios.

Šiuo atveju labai svarbu netapatinti finansinės ir fizinės piramidės – finansinei piramidei nėra būdingas fizinės piramidės stabilumas. Mat norėdami pavaizduoti dabartinę „Sodros“ situaciją, pieštume apverstą – ant smaigalio pastatytą piramidę. Ar tuomet liktų teigiančiųjų, kad tokia situacija stabili?

Kaip teigė B. Madoffas, jį aptarnaujantys bankai užsimerkė, kad nematytų jo sukurtos finansinės piramidės – taip jiems buvo paprasčiau. Taip pat šiandien elgiasi ir Lietuvos politikai, nekreipiantys dėmesio į piramidę, balansuojančią ant smaigalio. Jie kalba apie šio „statinio“ saugumą.

Išvada peršasi tik viena – jiems visiškai nerūpi piramidėje įkalinti žmonės, jie tikisi, kad viskas kažkaip susitvarkys, kaip ir dėl B. Madoffo tikėjosi bankai.

Kad politikai labiau rūpinasi „Sodra“ negu žmonėmis, rodo pastaruoju metu paaštrėję už „Sodrą“ atsakingų asmenų pasisakymai, nukreipti prieš milijoną krašto žmonių, kurie pasirinko lėšas senatvei kaupti savo asmeninėse sąskaitose. Dabar jau teigiama, kad leisti jiems kaupti lėšas, proporcingai mažinant „Sodros“ įmokas, buvo klaida, o norintieji susitaupyti neva gali tai daryti savanoriškai, ne per antrąją pensijų kaupimo pakopą. Valdžia nebeteikia vilties pervedimus į žmonių sąskaitas sugrąžinti į ikikrizinį lygį (5,5 proc. įmokų), šitaip nuvildama milijoną dirbančiųjų.

Straipsnio puslapiai:

- Kaetana Leontjeva

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas