K. Leontjeva: įkalinti „Sodros“ piramidėje (2)

(Puslapis 2 iš 2)

Kaetana Leontjeva / LLRI

2011-03-15 09:16

Pensijų reformos esmė buvo ta, kad pensijas kaupiančių asmenų įmokos į jų asmenines sąskaitas augs, o įmokos „Sodrai“ - mažės. Tai buvo svarbiausia transformacijos dalis ir pagrindinė paskata, kad žmonės kauptų lėšas senatvei. Taupymo sumetimais buvo nuspręsta pervedimų į asmenines sąskaitas administravimą palikti „Sodroje“, tačiau šis sprendimas turėjo skaudžių pasekmių. Pirma, atsirado iliuzija, kad šie pinigai yra ne dirbančių žmonių, o „Sodros“. Antra, kai tik „Sodrai“ pritrūko pinigų, buvo labai lengva žmonių nuosavybę „laikinai“ nukreipti kitiems tikslams. Trečia, nuolat skamba neteisingi kaltinimai, neva „Sodros“ pinigai „padovanojami“ pensijų fondams. Paprastumo dėlei padarytas logistinis sprendimas virto pensijų reformos laidojimo įrankiu.

Teigiama, kad turintieji pinigų ir norintieji juos kaupti senatvei gali tai daryti trečioje pensijų pakopoje. Tačiau reformos esmė juk ir buvo ta, kad laisvų lėšų kaupimui neturintys dirbantieji irgi galėtų taupyti senatvei. Skirdami mažiau lėšų „Sodros“ išmokoms finansuoti, dalį pinigų jie gali susitaupyti. Todėl siūlymai negrąžinti 5,5 proc. pervedimų į asmenines žmonių sąskaitas skriaudžia ne turtinguosius, kurie ir taip, tikėtina, turės iš ko gyventi senatvėje, tai skriauda mažai ir vidutiniškai uždirbantiems, kurie turi mažiau galimybių taupyti. Būtent jie yra paliekami ant smaigalio stovinčioje „Sodros“ piramidėje.

Palanki demografija ir algų augimas yra „Sodros“ piramidės stabilumo garantas. Bet demografinės projekcijos jau plauna „Sodros“ piramidės pamatus. Tokios įsipareigojimų piramidės neišvengiamai griūva. Todėl politikai turėtų pagaliau pripažinti, jog „Sodros“ situacija yra pavojinga ir nesaugi, o būsimi pensininkai nebegali tikėtis patrauklios grąžos iš smengančios piramidės. Niekas negarantuoja, kad kaupimas fonduose yra vaistas nuo visų ligų, tačiau kaupiami pinigai yra bent jau investuojami, skirtingai nuo „Sodros“, kur jie akimirksniu išdalinami. Nepamirškime, kad kaupimas pensijų fonduose yra tik viena iš alternatyvų – dalis žmonių gali senatvei ruoštis augindami dideles šeimas, dalis ims steigti bendruomenės ar labdaros organizacijas.

Perėjimas prie kitų alternatyvų nebus paprastas todėl, kad „Sodra“ rezervo neturi, jos skolos – milijardinės, o įsipareigojimai pensininkams yra niekuo nepadengti. Šių dienų dirbantieji turėtų mokėti dvigubai – ir kad sukauptų savo senatvei, ir kad išlaikytų esamus pensininkus. Vis dėlto tai tik sustiprina argumentą, kodėl būtina kuo greičiau pradėti perėjimą prie kaupimo, o ne likti finansinės piramidės sistemoje, kurios neišvengiama griūtis smogs ir pensininkams, ir senatvei nekaupiantiems dirbantiesiems.

Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Straipsnio puslapiai:

- Kaetana Leontjeva

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas