K. Leontjeva: pavydas + puikybė = progresinis mokestis (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Kaetana Leontjeva / LLRI

2011-04-06 10:27

Politikų noras įvesti progresinius mokesčius – anokia naujiena. Diskusijos apie šio mokesčio įvedimą, argumentai „už“ ir „prieš“ jau daug sykių girdėti ir daugeliui pabodę. Naujiena galima laikyti nebent tai, kad šiuos mokesčius įgyvendinti pasišovė jau ir dešinieji, kurie taip save nubloškia į kairę. Perėmę kairiųjų retoriką, jie dabar lyg mantrą kartoja apie socialinės atskirties mažinimą ir teisingumo sukūrimą. Tačiau kaip gali teisingumas gimti iš didesnės prievartos, pavydo skatinimo ir noro pasipuikuoti prieš politinius oponentus?

Triūsti neapsimoka

Galbūt dešinieji pamiršo, kad netgi Dievas, teisingumo šaltinis, savo išrinktajai tautai liepė mokėti dešimtinę? Ne progresinę, ne skirtingą tarifinę, bet dešimtinę.

Apklausos rodo, kad būtent tokią pajamų dalį ir šiuolaikiniai žmonės pasiruošę atiduoti mokesčiams savo noru (2008 m. RAIT apklausa – aut.). Politikams iškeliant savo „sveiką protą“, gera proga prisiminti, kad jo buvo net tarp komunistų – Sovietų Sąjungoje buvo nustatytas proporcinis gyventojų pajamų mokestis (13 proc.).

Jeigu dalis politikų vis dėlto užmiršo argumentus prieš progresinius mokesčius, juos derėtų pakartoti. Tokie mokesčiai baustų didesnį vertės kūrimą – atimtų paskatas dirbti daugiau.

Įsivaizduokite du mokytojus – Joną ir Petrą, kurie abu dirba mokykloje. Jonas veda 30 pamokų per savaitę, o Petras nori užsidirbti papildomai ir veda 40; abu turi mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Naujais mokslo metais valdžia Jonui ir Petrui pateikia staigmeną: norėdama „sukurti socialinį teisingumą“, Petrui liepia mokėti 40 proc. mokestį nuo pajamų, gautų už papildomas 10 pamokų. Ką daryti Petrui – mažiau ruoštis pamokoms, o gal jas trumpinti? Jis pasiskaičiuoja, kad papildomai triūsti neapsimoka, ir nuo šiol veda 30 pamokų per savaitę.

Progresinis tarifas būtų paskutinis šliuzas, atveriantis kelią totaliai emigracijai, paverčiantis emigraciją evakuacija. Žmonės jau ir šiandien kalba, kad nekenčia valdžios, nes dėl jos jų anūkai gyvena užsienyje. Įteisinus progresinius tarifus, netektume ir žmonių (ypač daugiau uždirbančių, pajėgių), ir kapitalo. Lyg rekordinio šešėlinės ekonomikos dydžio būtų negana, progresiniai mokesčiai ją dar labiau išpūstų (juk kuo didesni mokesčiai, tuo labiau žmonės verčiami jų vengti).

Krašto konkurencingumas būtų visiškai sužlugdytas. Tarp valstybių vyksta nuožmi kova dėl investicijų, plokščią ir žemą GPM tarifą turi dauguma mūsų regiono šalių – Estija, Latvija, Čekija, Slovakija, Rusija, Ukraina. Lietuva juk konkuruoja būtent su šiomis valstybėmis, o ne su Skandinavija ar Prancūzija. Net ir turėdami plokščią GPM tarifą, mes dėl daugelio priežasčių pralaimime šią konkurencinę kovą. Daugiau uždirbantieji kenčia dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ nebuvimo, kurios egzistuoja gretimuose kraštuose. Užuot kryptingai gerinę investicinį klimatą, politikai pasišovę visam pasauliui pranešti – mums nereikia nei žmonių, nei investicijų, mums nerūpi šalies konkurencingumas. Progresiniai mokesčiai globalioje rinkoje – tikras anachronizmas, ir jeigu jie būtų įvesti, tuo labai greitai įsitikintume.

Straipsnio puslapiai:

- Kaetana Leontjeva

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas