K. Leontjeva: pensijų reformos klystkeliai


Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomika.lt

2011-07-04 11:03

Per ekonominę krizę „Sodros“ įmokos dalies pervedimai į žmonių pensijų kaupimo sąskaitas buvo laikinai – dvejiems metams – sumažinti nuo 5,5 iki 2 proc. Įstatyme buvo numatyta, kad 2011 m. pradžioje pervedimai bus atkuriami į ankstesnį lygį. Tačiau praėjusiais metais Seimui pakeitus įstatymą nuostatos dėl didesnių pervedimų atkūrimo nebeliko.

Užuot reformavusi griūvančią „Sodrą“, valdžia dabar paskubomis bando jos principus pritaikyti privataus kaupimo segmente: Seimui pateiktos įstatymų pataisos, pagal kurias kaupime atsiras perskirstymas. Numatyta, kad pervedimai į žmonių asmenines sąskaitas bus sudaryti iš trijų dalių – be dabartinės 2 proc. dydžio pervedamos „Sodros“ įmokos dalies, žmogui, raštiškai neatsisakiusiam kaupti daugiau, iš pajamų automatiškai bus nuskaičiuojamas 1 proc. nuo jo darbo užmokesčio, o iš valstybės biudžeto jam bus pervedama 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidija. Ši subsidija yra sąlyginė: norintieji ją gauti privalės kaupimui skirti papildomą 1 proc. pajamų. Tai reiškia, kad lėšų kaupti neturintys mokesčių mokėtojai bus priversti subsidijuoti tuos, kurie turi galimybių kaupti papildomai.

Šiuo etapu būtina atkurti pervedimus į ankstesnį 5,5 proc. lygį, o ne užsiimti naujadarų kūryba, keičiančia visą pensijų kaupimo koncepciją. Esamas pensijų kaupimo modelis yra geras ir jam trūksta ne valstybinės subsidijos, bet valstybinio atsakingumo. Pensijų reforma ir pasitikėjimas ja gali išsilaikyti tik jei principinės nuostatos bus ilgalaikės. Kaupimo sistemos kaitaliojimai ne tik pakerta pasitikėjimą pensijų kaupimu, bet apskritai gali jį numarinti šiam dorai nė neįsibėgėjus.

Milijonas dirbančiųjų, savo senatvei jau kaupiančių antroje pensijų pakopoje, tikisi pervedimų į savo sąskaitas atkūrimo į ankstesnį 5,5 proc. lygį ir viltingai gręžiasi į Konstitucinį Teismą, svarstysiantį pervedimų sumažinimo atitikimą Konstitucijai. Antros pensijų pakopos pertvarka daroma tokia skuba, kokia, deja, nepasižymėjo taip ir neįvykusi „Sodros“ reforma. Sprendimus dėl esminės „Sodros“ pertvarkos ateinančiai valdžiai nukėlę politikai stengiasi sujaukti pensijų kaupimą net nepalaukę Konstitucinio Teismo sprendimo.

Valdžios užsispyrimas neatstatyti ankstesnių 5,5 proc. pervedimų reiškia, kad „Sodros“ sistema ir vėl gelbėjama senatvei taupančių būsimų pensininkų sąskaita. Nepamirškime, kad ir 2008 m. pabaigoje pervedimai į žmonių sąskaitas buvo sumažinti gelbėjant ne ką kitą, o stulbinamą deficitą turinčią „Sodrą“.

Numarindama pensijų kaupimą, valdžia dar ir siūlo žmonėms grįžti į „Sodrą“. Dalis būsimų pensininkų gali taip padaryti jau vien dėl to, kad esant dabartiniams 2 proc. pervedimams kaupti jiems nebeapsimoka, o papildomą procentą skirti kaupimui jie neišgali. Vis dėlto jeigu jau siūloma leisti grįžti į „Sodrą“, reikia leisti ir visiškai iš jos išeiti. Priminsiu, kad visi dirbantieji šiandien moka 26,3 proc. draudžiamųjų pajamų dydžio įmokas „Sodros“ pensijų draudimui. Kartu su šiomis įmokomis išėję iš „Sodros“ žmonės galėtų sutaupyti daug oresnei senatvei nei menkas aprūpinimas, kurio galima tikėtis iš „Sodros“.

Kaetana Leontjeva, LLRI ekspertė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas