K. Leontjeva: žingsnis kepenų cirozės link


Asmeninio archyvo nuotr.

Kaetana Leontjeva / Ekonomika.lt

2010-10-12 09:21

„Pirmenybė darbo vietoms ir ūkio augimui“, – tai vienas iš šūkių, kuriuo nešini rugsėjo pabaigoje į gatves išėjo tūkstančiai profesinių sąjungų narių visoje Europoje. Protesto akcijomis išreikštas nepasitenkinimas Europos Sąjungos (ES) valstybių taupymo politika. Nerimaujama, kad „taupymo vakarėlis“ baigsis pagiriomis su skaudančia galva – didėjančiu nedarbu ir lėtėjančiu ūkio augimu. Tačiau taupymas simbolizuoja ne vakarėlio pradžią, o išgertuvių nutraukimą: kuo ilgiau jos tęstųsi, tuo skaudesni būtų padariniai.

Visų euro zonos šalių biudžetai šįmet deficitiniai, todėl raginimas nemažinti išlaidų tolygus skatinimui toliau gyventi skolon. Ekonomikos stimuliavimas mokesčių lėšomis yra pinigų perdėliojimas iš vienos kišenės į kitą, o skatinant skolintomis lėšomis už tai turės mokėti ateities mokesčių mokėtojai.

Gyvenimas skolon nėra tik mūsų laikų problema, su ja susidurta ir anksčiau. Kaip rodo Kanados patirtis, mažinant valstybės skolą atsikratyti žalingo įpročio padarinių nėra paprasta – tai gan ilga procedūra. 1974–1996 metais valstybės skolos dydis (įskaičiuojant infliaciją) vienam gyventojui padidėjo 6 kartus. Palūkanų išlaidos taip padidėjo, nes 1991 metais tam skirta net 38 procentai biudžeto pajamų. Naujai išrinkta valdžia pažadėjo sumažinti skolos dydį. Biudžeto programų lėšos sumažintos 12,7 proc., kai kuriems departamentams kirsta iš peties ir lėšų nurėžta perpus, centrinės valdžios sektoriaus valdininkų sumažinta 16,7 proc. (padidinti buvo ir kai kurie mokesčiai). Rezultatas – nedeficitinis biudžetas jau 1997-aisiais, o 1995–2007 metais centrinės valdžios skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sumažėjo nuo 56,8 iki 25,1 proc. Palūkanoms 2008-aisiais skirta 13,3 proc. biudžeto pajamų.

Atrodytų, sėkmė atsisakant gyvenimo skolon turėjo įkvėpti Kanadą ateityje nebežengti pragaištingu keliu. Deja, per pasaulinę krizę valstybės skolos santykis su BVP Kanadoje padidėjo iki 35,7 proc. 2009 metais. Tai rodo, kad atsikratęs žalingo įpročio niekada negali būti tikras ir vėl bet kada įklimpti į pažįstamą liūną.

Europos Komisija siūlo, kad apdairios fiskalinės politikos nesilaikančios šalys mokėtų 0,2 proc. BVP dydžio įmokas į sąskaitas, suteikiančias palūkanas; pernelyg neapdairios mokėtų įmokas į sąskaitas be palūkanų, o tai vėliau galėtų virsti bauda. Šie siūlymai palaimina puotas skolon su sąlyga, kad jos turėtų būti truputį ištaigingesnės – privalomosioms įmokoms sumokėti.

Laikas suprasti, kad pasirinkimas yra ne tarp tolesnių išgertuvių ir galvos skausmo, bet tarp galvos skausmo ir kepenų cirozės, gal dar blogiau. Skolą vis tiek reikės grąžinti, o jeigu tai bus daroma didinant mokesčius, tai, palyginti su mažiau prasiskolinusiomis valstybėmis, slopintų šalies konkurencingumą. Nesugebantiesiems savarankiškai atsikratyti pražūtin vedančio polinkio išeitis viena – užsikoduoti įstatymu arba Konstitucija uždraudžiant deficitinį biudžetą.

 

- Kaetana Leontjeva

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas