Ką rodo Europos investuotojų euforija?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-05-15 09:36

 Pirmąjį šių metų ketvirtį į recesiją pasinėrė ir antra pagal dydį euro zonos ekonomika – Prancūzija. Italijoje nuosmukis tęsėsi jau šeštą ketvirtį iš eilės, o ekonomistai prognozuoja, kad visos euro zonos ekonomika taip pat toliau traukėsi. Tarp didžiųjų euro zonos valstybių liko tik viena Vokietija, kurios ekonomika nuosmukio išvengė, tačiau ir jos BVP padidėjo mažiau nei tikėtasi – tik varganus 0,1 procento. Tačiau kodėl blogų ekonominių ir politinių naujienų kontekste brangsta Europos valstybių obligacijos ir įmonių akcijos?

Viena pagrindinių priežasčių, leidžiančių ramiau vertinti euro zonos perspektyvas ir rodančių, kad euro zonos recesija neužsitęs, yra besikeičiantis Europos Centrinio Banko (ECB) vaidmuo. Nuo praėjusių metų rudens jis prisiėmė daug didesnę atsakomybę valdant euro zonos skolų krizę. Visų pirma, jis įsipareigojo (neribotai!) pirkti pagalbos paprašiusių valstybių obligacijas ir taip stabilizuoti jų skolinimosi kainą. Kol kas ECB nė vieno papildomo euro šiam tikslui neišleido, tačiau vien žinia apie tokį „paskutinio skolintojo“ vaidmenį buvo pakankamai reikšminga, todėl daugumos valstybių skolos kaina sumažėjo.

Šį mėnesį ECB iki istorinių žemumų, tai yra, 0,5 proc., sumažino bazinę palūkanų normą. Dar svarbiau – jis užsiminė, kad ateityje gali nustatyti neigiamas palūkanas komercinių bankų indėliams, laikomiems centriniame banke. Šiuo metu komerciniai bankai ten neįdarbinę laiko daugiau nei 100 milijardų eurų, o prieš pusmetį ši suma siekė beveik 800 milijardus eurų. Pagrindinis tokios ECB ketinimo motyvas – tai noras paskatinti kreditavimą, ypač pietinėse Europos valstybėse. Tikėtina, kad centrinis bankas pasiūlys ir instrumentų, skatinančių euro zonos komercinius bankus išduoti daugiau paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui.

Netgi šių metų pradžioje nerimą kėlę politiniai įvykiai panikos finansų rinkose nesukėlė. Kipro gelbėjimas ir jo bankų restruktūrizavimas, vis labiau šlubuojanti ir kelio nerandanti Prancūzijos ekonomika, Portugalijos Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad biudžete numatytos taupymo priemonės prieštarauja konstitucijai ir turi būti atšauktos – visa tai finansų rinkose buvo sutikta ne tik be panikos, bet netgi su lengva euforija. Ir Italija, ir Ispanija dviejų metų laikotarpiui gali pasiskolinti už maždaug tik 1,5 procento siekiančias palūkanas, o Portugalijos skolinimosi kaina nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius trejus metus. Nuo metų pradžios brango ir beveik visų euro zonos šalių akcijos, o Vokietijos akcijų indeksas sumušė visų laikų rekordus.

Kaip galima paaiškinti tokią investuotojų reakciją neigiamų ekonominių naujienų kontekste? Be agresyvios ir teigiamus lūkesčius kurstančios ECB monetarinės politikos, matoma ryškių pokyčių požiūryje į fiskalinę drausmę. Tikėtina, kad Ispanijai, Portugalijai ir Prancūzijai bus suteikta daugiau laiko pasiekti iškeltus biudžeto deficito mažinimo tikslus. Tai leis atsikvėpti labiausiai pažeistoms euro zonos valstybėms, ir turės mažesnį neigiamą poveikį jų ekonomikoms. Griežčiausios fiskalinės konsolidacijos laikotarpis – jau praeityje.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas