Ką slepia „Google X“ laboratorija? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-05-23 20:01

 Vienoje iš „Google“ laboratorijų gimsta beprotiškos idėjos, kurios labiau žavi mokslinės fantastikos gerbėjus, o ne bendrovės akcininkus, trokšančius greito pelno. Laboratorijoje „Google X“ sąmoningai tyrinėjamos idėjos, sprendimai ir inovacijos, kurios turi mažai bendro su tradiciniu „Google“ verslu, rašo „Businessweek“.

Laboratoriją bendrovė įkūrė 2010 metais ir gana akylai saugojo nuo pašalinių akių. „Google X“ laboratorijos tyrėjai padovanojo bendrovei savarankiškai vairuojančių automobilių programą ir „Google Glass“ akinius. Laboratorijoje gimsta ir miršta idėjos iš kurių tik vienetams pavyksta išgyventi iki kito vystymo etapo. „Google X“ - tai „Google“ bandymų poligonas.

Praėjusį vasarį „Google X“ laboratorijos direktorius Astro Telleris kreipėsi į „Google“ vadovą Larry Page'ą, prašydamas leisti įsigyti bendrovę „Makani Power.“ Ši bendrovė kuria inovatyvias vėjo jėgaines, pritaisytas prie nepilotuojamų lėktuvų, kurie yra pritvirtinti prie žemės tarsi aitvarai.

Anot A. Tellerio, ši bendrovė sėkmingai atliko bandymus ir ateityje gali tapti itin sėkminga. Tarp A. Tellerio reikalavimų buvo ir poreikis artimiausiu metu bandymų tikslais sudaužyti bent penkias tokias jėgaines. L. Page'as patvirtino sandorį ir „Google“ už neatskleistą sumą įsigijo „Makani Power“.

„Mes imamės spręsti bet kurią žmonijai aktualią problemą, jei tik randame tinkamą sprendimo priemonę“, - sako A. Telleris.

„Google X“ siekia tapti tokių laboratorijų kaip „Manhattan Project“, kuri sukūrė pirmąją atominę bombą, ir „Bletchley Park“, kurioje britai įveikė nacių šifravimo sistemą, įpėdine.

Po antrojo pasaulinio karo šių projektų dvasią perėmė bendrovės „AT&T“ „Bell Labs“ ir korporacijos „Xerox“ laboratorija PARC. Šiose laboratorijose gimė XX amžiaus antros pusės inovacijos.

Tačiau padėtis nuo to laiko ženkliai pasikeitė. NASA finansavimas nuo 1990 metų sumažėjo 11 proc., o technologijų gigantų laboratorijos grįžo prie tradicinių, greitą pelną nešančių tyrimų. Šiandien bendrovės yra linkusios nusipirkti perspektyvią inovaciją iš startupo, o ne pačios investuoti į naujų idėjų tyrimus bei vystymą.

„Google X“ yra išimtis, kurios darbuotojai nebijo svajoti drąsiai.

Chrisas Urmsons vadovauja „Google“ savarankiškai vairuojančių automobilių projektui. Anot jo, „Google“ bendraįkūrėjų L. Page'o ir Sergėjaus Brino netenkina vien tik kosmetiniai produktų patobulinimai, jų manymu sėkmę garantuoja beprotiškų idėjų įgyvendinimas.

S. Brino įsitikinimu pirmieji savarankiškai vairuojantys automobiliai rinkoje pasirodys jau po ketverių metų.

„Google X“ laboratorija turėtų būti dėkinga autonomiškai vairujančių automobilių projektui, nes būtent jo dėka gimė ši idėjų kalvė.

Mintis sukurti tokį automobilį gimė 2005 metais, kuomet L. Page'as „Darpa Grand Challenge“ čempionate pirmą kartą susitiko su informacinių technologijų mokslininku Sebastianu Thrunu. Pastarasis drauge su savo studentais varžėsi kuriant autonomiško valdymo automobilį, kuris galėtų įveikti 7 mylių kliūčių ruožą. Po poros metų „Google“ įkalbino S. Thruną prisidėti prie „Street View“ projekto.

Ilgainiui mokslininkui pabodo akademinė veikla ir 2009 jis pradėjo įgyvendinti savarankiškai vairuojančių automobilių projektą bendrovėje „Google“.

L. Page'as su S. Brinu iškėlė S. Thrunui užduotį: sukurti automobilį, kuris galėtų savarankiškai įveikti 1000 mylių Kalifornijos greitkeliais ir miestų gatvėmis. Prabėgus 15 mėnesių S. Thruno automobilis sėkmingai susidorojo su šia užduotimi be GPS pagalbos.

Įsisbėgėjus šiam projektui trijulė panoro įkurti įvairiapusišką tyrimų laboratoriją, kuri suteiktų „Google“ bendraįkūrėjams galimybę vysyti projektus nesusijusius su pagrindine „Google“ veikla – internetine paieška. Pastaroji praėjusiais metais bendrovei garantavo 44 mlrd. JAV dolerių pajamas.

2010 metų vasarį „Google“ valdyba nutarė įsteigti laboratoriją. „Google X“ tikslas – gilintis į inovacijas techninės įrangos srityje. „Google X“ biuždeto dydis lieka paslaptyje. Vis dėlto žinoma, kad tyrimams ir vystymui 2012 metais „Google“ skyrė 6,8 mlrd. JAV dolerių. Ši suma lyginant su 2010 metais išaugo 79 proc.

Antruoju „Google X“ projektu tapo „Google Glass“. „Google“ įkūrėjų dėmesį patraukė Vašingtono universiteto profesorius Babakas Parvizas, kuris užsiiminėjo elektroninių kontaktinių lęšių tyrimais. Pirmasis „Google Glass“ prototipas svėrė 4,5 kilogramo. Tuomet tai tebuvo ant galvos tvirtinamas monitorius su gausybe laidu kurie buvo prijungti prie ant diržo dėvimos dėžutės.

Šiadien „Google Glass“ sveria beveik tiek pat kiek ir tradiciniai akiniai. Bandomasis įrenginys kainuoja 1,5 tūkst. JAV dolerių, suteikia galimybę matyti HD kokybės vaizdus, filmuoti, fotografuoti ir prisijungti prie interneto.

„Google Glass“ jau spėjo sulaukti aršios kritikos, kai kurie jį vadina „Seagway“ atitikmeniu veidui, tačiau B. Parvizas siūlo į šį produktą pažvelgti „Google X“ kontekste.

Anot jo, „Google Glass“ fundamentaliai pakeičia mūsų suvokimą apie žmogaus žinių ribas ir išplečia individo galimybes nepastebimai bei greitai rasti atsakymą į daugybę klausimų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas