Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Pasisakė ir dėl pensijų

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Mokesčiai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-30 16:18

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Sujungti darbdavio ir darbuotojų mokesčius, taip padidinant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą bei dalies žmonių, kurie nesukaupia pakankamai antrojoje pensijų pakopoje grąžinimas į „Sodrą“. Šios dvi temos neduoda ramybės ne tik politikams, bet ir ekonomistams, Lietuvos gyventojams.

Nors ministerijos tyli ir jokių siūlymų neteikia, S. Jakeliūnas ir R. Lazutka jau yra numatę, kaip reformos turėtų atrodyti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tuo stebisi ir siūlo, jei poziciją formuoja ne ministerijos, tuomet reikėtų iš vis patylėti.

„Reikėtų atsakingiau tokiai atvejais elgtis. Reikėtų susilaikyti nuo be reikalingų šnekėjimų, nes kai užimama oficialų postą, kad ir mažos ministerijos patarėjo, vis tiek investuotojai tokias žinutes gauna. Reikia suprasti, kad tai nėra asmeninė nuomonė. Dalis investuotojų tai gali priimti kaip valdžios nuomonę, kad ji tokius dalykus siūlo. Ar tai jų asmeninė, ar valdžios nuomonė, reikia susilaikyti nuo mokesčių didinimo bei GPM tarifo kėlimo“, – sako Ž. Šilėnas.

Antrojoje pensijų pakopoje turi likti tik galintys susimokėti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, jog preliminarus siūlymas yra aptartas su Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju Romu Lazutka bei Finansų ministru Viliu Šapoka.

Pasak jo, kadangi tie, kurie kaupia tik 2 proc. iš „Sodros“ bazinės įmokos nesukaups pakankamos sumos, kuri galėtų užtikrinti apčiuopiamą didesnę pensiją, turėtų programoje iš vis nedalyvautų.

„II pakopos tikslas buvo, kad žmonės turėtų didesnes pensijas, kad prie jų prisidėtų kaupimo metu sukaupta suma ir po to pavirstų pensijų išmokomis. 2 proc. kaupimas to didžiajai daliai žmonių neužtikrina. Tie žmonės turi pradėti kaupti papildomai asmeniškai ir toks pasiūlymas bus suformuluotas. Jei jie matys prasmę sukaupti ir turėti didesnę pensiją, tada jie dalyvaus kaip ir kiti dalyvauja, kur formaliai yra 2+2+2.

Jei jie nematys prasmės dalyvauti ir prisidėti asmeninėmis lėšomis, reiškia, kad nesitiki kažko sukaupti, gal turi kitų tikslų. Kadangi tas kaupimas vykdomas „Sodros“ pinigais, tai kiti mokesčių mokėtojai turi tikslą, kad pensijos didėtų, šiuo atveju to nebus. Tai bus siūloma, kad žmonės prisidėtų asmeniniais pinigais ir toliau kauptų didesnei pensijai, o jei ne, jie grįžta į „Sodrą“, anuliuojamas jų kaupimas. „Sodros“ pensija atstatoma už buvusį kaupimo laikotarpį tokia, kokia būtų buvusi, jei jie apskritai nebūtų kaupę“, – sako S. Jakeliūnas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Bankai atsakė, kaip ir kodėl keičia paslaugų įkainius

 Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti ...

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas