Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Pasisakė ir dėl pensijų

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Mokesčiai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-30 16:18

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Sujungti darbdavio ir darbuotojų mokesčius, taip padidinant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą bei dalies žmonių, kurie nesukaupia pakankamai antrojoje pensijų pakopoje grąžinimas į „Sodrą“. Šios dvi temos neduoda ramybės ne tik politikams, bet ir ekonomistams, Lietuvos gyventojams.

Nors ministerijos tyli ir jokių siūlymų neteikia, S. Jakeliūnas ir R. Lazutka jau yra numatę, kaip reformos turėtų atrodyti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tuo stebisi ir siūlo, jei poziciją formuoja ne ministerijos, tuomet reikėtų iš vis patylėti.

„Reikėtų atsakingiau tokiai atvejais elgtis. Reikėtų susilaikyti nuo be reikalingų šnekėjimų, nes kai užimama oficialų postą, kad ir mažos ministerijos patarėjo, vis tiek investuotojai tokias žinutes gauna. Reikia suprasti, kad tai nėra asmeninė nuomonė. Dalis investuotojų tai gali priimti kaip valdžios nuomonę, kad ji tokius dalykus siūlo. Ar tai jų asmeninė, ar valdžios nuomonė, reikia susilaikyti nuo mokesčių didinimo bei GPM tarifo kėlimo“, – sako Ž. Šilėnas.

Antrojoje pensijų pakopoje turi likti tik galintys susimokėti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, jog preliminarus siūlymas yra aptartas su Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju Romu Lazutka bei Finansų ministru Viliu Šapoka.

Pasak jo, kadangi tie, kurie kaupia tik 2 proc. iš „Sodros“ bazinės įmokos nesukaups pakankamos sumos, kuri galėtų užtikrinti apčiuopiamą didesnę pensiją, turėtų programoje iš vis nedalyvautų.

„II pakopos tikslas buvo, kad žmonės turėtų didesnes pensijas, kad prie jų prisidėtų kaupimo metu sukaupta suma ir po to pavirstų pensijų išmokomis. 2 proc. kaupimas to didžiajai daliai žmonių neužtikrina. Tie žmonės turi pradėti kaupti papildomai asmeniškai ir toks pasiūlymas bus suformuluotas. Jei jie matys prasmę sukaupti ir turėti didesnę pensiją, tada jie dalyvaus kaip ir kiti dalyvauja, kur formaliai yra 2+2+2.

Jei jie nematys prasmės dalyvauti ir prisidėti asmeninėmis lėšomis, reiškia, kad nesitiki kažko sukaupti, gal turi kitų tikslų. Kadangi tas kaupimas vykdomas „Sodros“ pinigais, tai kiti mokesčių mokėtojai turi tikslą, kad pensijos didėtų, šiuo atveju to nebus. Tai bus siūloma, kad žmonės prisidėtų asmeniniais pinigais ir toliau kauptų didesnei pensijai, o jei ne, jie grįžta į „Sodrą“, anuliuojamas jų kaupimas. „Sodros“ pensija atstatoma už buvusį kaupimo laikotarpį tokia, kokia būtų buvusi, jei jie apskritai nebūtų kaupę“, – sako S. Jakeliūnas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

„Sodra“ įspėjo, kokie sutrikimai gali pasitaikyti

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos ...

VMI suskaičiavo deklaracijų derlių – rekordiniai metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šiemet gyventojai buvo aktyvesni nei bet kada anksčiau ir pareigingiau teikė deklaracijas. Dėkojame jiems. Iš viso gyventojai pateikė ...

Pasitikrinkite: uždaryta beveik pusė milijono sąskaitų

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas