Ką svarbu žinoti apie laisvąją elektros energijos rinką?

(Puslapis 1 iš 2)


Romano Kazakovo (Fotodiena) nuotr.

Ričardas Tvaronas / Ekonomika.lt

2012-11-20 16:06

Liko mažiau nei mėnuo iki termino, kuomet visos verslo įmonės privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Laisvoji elektros rinka jau nėra naujiena daugiausiai elektros suvartojančioms didžiosioms įmonėms, tačiau šiais metais į ją įsilies didžiausias skaičius naujų rinkos dalyvių. Dažniausiai tai smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms šis rinkos liberalizavimas kelia daug klausimų - kas yra ta laisvoji elektros rinka, kas ją sugalvojo ir ką su ja daryti? Į visus juos ir pasistengsime atsakyti.

Kas „sugalvojo“ laisvąją elektros rinką?

Laisvosios elektros rinkos modelis Lietuvoje taikomas pagal 2003 m. priimtą ES direktyvą dėl elektros energijos rinkos. Šios direktyvos, o tiksliau laisvosios elektros rinkos pagrindinis tikslas - sumažinti monopolį, skatinti konkurenciją ir sukurti bendrą Baltijos šalių, o vėliau ir visos Europos elektros energijos rinką. Kuo daugiau elektros tiekėjų, tuo daugiau konkurencijos dėl kainos ir aptarnavimo, tuo didesnė nauda galutiniam vartotojui - ar tai būtų didelė ar maža įmonė.

Prievolė pirkti elektrą laisvojoje rinkoje įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d., tačiau pasirinkti tiekėją visi juridiniai asmenys turi iki gruodžio 10 d. Įmonės, nepasirinkusios nepriklausomo tiekėjo, už elektrą nuo kitų metų pradžios mokės daugiau pagal pasikeitusią apmokestinimo tvarką, numatytą Elektros energetikos įstatyme.

Kas gi ta laisvoji rinka?

Laisvoji rinka yra tarsi didelis baseinas pilnas vandens, į kurį visi tiekėjai pila vandenį, o vartotojai vamzdeliais jį pasisemia. Skirtumas tik tas, kad vandenį galima laikyti talpykloje, o elektros ne, todėl svarbu jos patiekti tiek, kiek vartotojai sunaudoja. Šis „baseinas“ priklauso valstybiniam elektros tiekėjui „LESTO“, tačiau vandenį į jį pila kiti tiekėjai - elektros pardavėjai. Tai reiškia, kad elektrą tiekia pardavėjai pagal tai, kiek jos nuperka galutiniai vartotojai, o elektrą paskirsto ir „atveda” iki vartotojo durų „LESTO“.

Taip atskiriama elektros gamyba, tiekimas ir paskirstymas rinkos siekiant sukurti bendrą Baltijos šalių rinką. Palaipsniui ji bus prijungta prie Skandinavijos modelio – „Nord Pool Spot“ biržos. Motyvas paprastas - kuo didesnė rinka, tuo didesnė konkurencija. Pirmasis elektros rinkos liberalizavimo etapas buvo 2010 m., kuomet nepriklausomus tiekėjus galėjo pasirinkti tik didžiosios įmonės, kurių leistinoji galia didesnė nei 400 kW. Nuo 2011 m. prievolę įgijo ir vidutinės įmonės, kurių galia 100 kW ir daugiau, nuo 2012 m. – ir smulkiojo verslo įmonės, kurių leistinoji galia yra 30 kW. Visos įmonės be išimties privalės pirkti elektrą laisvojoje rinkoje nuo 2013 m.

Šiuo metu oficialiai įregistruotų, licencijas turinčių nepriklausomų elektros tiekėjų yra 65, o realiai veikiančių – apie 20. Visą tiekėjų sąrašą galima rasti Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos puslapyje www. regula.lt.

Straipsnio puslapiai:

- Ričardas Tvaronas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas