Kada ir kiek oficialiai švenčia Europos šalys? (1)


Bendrovės nuotr.

Rita Griguolaitė / LLRI blog'as

2013-01-10 12:02

Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena.

Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas.

Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz. Belgija, Lenkija, Prancūzija, Slovėnija) neturi laisvos antros Kalėdų dienos. Kūčias švenčia posovietinės šalys: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Slovakija, nuo šių metų ir Lietuva bei dvi Skandinavijos šalys. Gruodžio 31 d. nedirba tik bulgarai, latviai ir šveicarai (pastarieji dirba Kūčių dieną).

Tad kaip tie europiečiai turi tų atostogų? Pirmiausia, darbuotojai pasinaudoja savo kasmetinėmis atostogomis, neatostogaudami viso laiko vasarą, bet tradiciškai pasiliekama viena privalomų atostogų savaitė žiemos sezonui. Antra, daugelyje ES šalių taikomas vidutinio darbo laiko skaičiavimas - t.y. įstatymu nustatomi ne griežti rėmai, kiek maksimaliai galima dirbti valandų, bet skaičiuojamas darbo valandų vidurkis per tam tikrą laikotarpį. Ir ši apskaita, galima ne tik kolektyvinėmis sutartimis (kaip yra Lietuvoje), bet ir individualia sutartimi. Tad eilinis darbuotojas gali savo mėnesio darbo valandas susitarus su darbdaviu išsidėlioti taip, kad dirbti reikėtų tik tris darbo savaites, o ketvirtąją turi „kalėdinę” - laisvą. Taigi, ši savaitė nėra nukritusi iš dangaus. Tiesiog individualūs darbuotojai turi didesnes galimybes planuoti savo darbo ir poilsio laiką, o ne laukti, kada valstybė ar Seimo nariai suteiks malonę nedirbti ir būti su šeima ar kitaip ruoštis šventėms.

Įstatymo projekto iniciatorius, grįsdamas, kodėl siūlo dar vieną nedarbo dieną, rašo, jog „manytų”, kad Naujųjų metų sutikimas yra svarbi šventė. Kas gali paneigti? Vienam svarbi, kitam - ne, trečiam svarbesnės Antaninės, ar apkritai mamos gimtadienis. O kadangi pasirinkimą, kaip derinti darbo ir poilsio laiką, riboja Darbo kodeksas su nelanksčia darbo laiko apskaita, belieka laukti, kada ir kas iš valdininkų pagal savo įsitikinimus „pamanys”, kad kuri nors diena yra svarbi šventė.

Beje, oficialiame aiškinamajame rašte grindžiant pakeitimų poreikį pateikiama informacijos ir iš „įvairenybių skyrelio”:

„Naujųjų Metų vakarą <…> valgiai galėjo būti nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Naujų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. <…> Buvo manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus.”

Tikiuosi, kad Naujųjų nepramiegojote, tad - darbingų metų!

- Rita Griguolaitė

LLRI blog'as

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas