Kai kurias „Via Baltica“ atkarpas rekonstruoti būtina (3)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Aliona Vasilevskaja / CargoNEWS

2014-06-20 11:36

Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių mūsų tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo Šiaurės – Pietų kryptimis būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, kokia jie yra vežami „Via Baltica“ automagistrale. Tačiau šiandien šio kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti. Pastaruoju metu čia ypatingai padaugėjo skaudžių eismo įvykių.

„Via Baltica“ pramintas mirties keliu

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vidutiniškai per parą „Via Baltica“ keliu važiuoja maždaug 11 tūkst. automobilių. Iš jų – 42 proc. krovininių. Pastebima, kad jų srautai vis auga. Magistralės „Via Baltica“ ir ypač atkarpos Kaunas-Suvalkai apkrovimas jau tapo didžiuliu galvos skausmu Lietuvos vežėjams. Čia įvyksta ir daugiausia avarijų. Automobilių kolonoms tenka brautis dviejose eismo juostose.

Ypač dažna avarijų priežastis – važiuojančių priešpriešiais transporto priemonių susidūrimas. Dviejų juostų intensyvaus eismo keliuose tai įprasta. Pasak LAKD specialistų, norint sumažinti avaringumą, būtina didinti juostų skaičių, pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių. Daugelyje ruožų dar nepakanka eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių. „Via Baltica“ žūsta ir dviratininkai, pėstieji, kadangi automagistralėje trūksta inžinerinių įrenginių, viadukų ar kelių lygių sankryžų, kurias įveikti lengviau.

Kas yra daroma?

Pagrindinis tikslas, kurį tikimasi pasiekti įgyvendinus projektą „Via Baltica“ – nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judėjimą. Modernizuoti automobilių keliai leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Vakarų bei Centrinės Europos šalių, taip pat gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą. Būtų sumažintos automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, pagerinta transporto paslaugų kokybė, sutrumpintas vežimo laikas, padidintas keleivių, krovinių srautas.

Taigi kas yra daroma, kad šitie tikslai taptu realybe?

LAKD bendradarbiauja su Kelių ir transporto tyrimų institutu kaupdami informaciją apie „Via Baltica“. Jie analizuoja, kurie ruožai reikalauja investicijų ir kokiais finansiniais šaltiniais galima pasinaudoti. Didžiausias dėmesys skiriamas „Via Baltica“ kelyje esantiems ruožams, kurių kelio dangos konstrukcija neužtikrina 11,5 tonos ašinio apkrovimo reikalavimų.

2014-2020 metais planuojama vykdyti E67 „Via Baltica“ plėtros projektą. Viena šio kelio atkarpų, nuo Kauno pro Marijampolę vedanti į Lenkiją, jau daug metų vadinama vienu tragiškiausių ir labiausiai eksploatuojamų Lietuvos kelių. Šis projektas apims kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai plėtros darbus. Rekonstrukcijos darbai planuojami vykdyti nuo 17,34 km iki 96,88 km (t.y. iki valstybės sienos). Projektas apims kelias savivaldybes: Kauno raj., Prienų raj., Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos. Įgyvendinant šį projektą bus siekiama pagerinti esamas eismo sąlygas, eismo saugumą, sutvarkyti pažeistą hidrologinį rėžimą. Projektui įgyvendinti reikės 928 mln. litų. Iš jų nemažiau nei pusė projekto vertės sudarytų Europos Sąjungos lėšos.

Straipsnio puslapiai:

- Aliona Vasilevskaja

CargoNEWS

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas