Kainų reguliavimu verta abejoti (1)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-09-21 09:28

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją. Kainų reguliavimą valdžia mato, kaip patį geriausią vaistą nuo „per didelių“ kainų gyventojams. Remiantis šiuo vartotojų apsaugos argumentu, Lietuvoje be vaistų kainų dar yra reguliuojamos transporto, ryšių, vandens, elektros, šilumos kainos. Valdžia viską mato paprastai: sustabdysi verslininkų „godumą“, ir kaina vartotojui nebus per didelė.

Taip išeitų, kad esant kainų reguliavimui, turėtume gyventi nesukdami galvos dėl ligos ar artėjančio šildymo sezono. Bet kaip čia taip – nepaisant veikiančio reguliavimo, kainos nėra nei mažos, nei nekintamos. Artėjantis šildymo sezonas duos dar vieną pamoką, kad kainų reguliavimas nemažina kainų. Be to, jis dar ir pats kainuoja. Reguliavimo institucijai skiriamos lėšos (nors iš nemažos) tėra katino ašaros, palyginti su iškreiptais vartotojų lūkesčiais.

Iš tikro kreipiu link tos nematomos kainos visuomenei, kurią sukuria visas „pradėjimo reguliuoti kainą“ procesas. Kai prekė sudaro svarbią dalį vartotojo krepšelyje ir jos kaina kyla, kai prekę ar paslaugą teikia koks nors nemylimas ar kam nors prasikaltęs rinkos dalyvis, dažniausiai yra įjungiamas neproduktyvus kelias link kainos reguliavimo. Pakanka mažiausio preteksto, kad politikai pasigautų vartotojo gynimo šūkį ir pradėtų suktis kainų reguliavimo skaitiklis. Tušti pažadai vartotojui, vienas; informacijos kaupimas, du; analizavimas, trys; kainų reguliavimo įteisinimo procesas, keturi; institucijos sukūrimas, paskyrimas, įdarbinimas ir veikla, penki; rinkos dalyvių atsitraukimas nuo paslaugos teikimo prie derybų dėl kainos, šeši; nemažėjantis vartotojų nepasitenkinimas kainomis, septyni. Štai jau kokia reguliuojamos kainos kaina, net ir tuo atveju, jei institucijose suskaičiuotoji kaina nuo rinkos kainos pernelyg nenukrypo.

O jei reguliuojama kaina nukrypo nuo tikrosios, jei buvo pritaikyta klaidinga kainos skaičiavimo metodika, nes tobulos, galinčios pakeisti paklausos ir pasiūlos mechanizmą rinkoje - niekas neišrado? Ir niekuomet neišras, nes kaina yra ne atskiro genijaus kūrybos vaisius, o daugelio žmonių pasaulyje bendro veikimo pasekmė. Neteisingai nustatyta reguliuojama kaina verčia klaidingai elgtis su ištekliais – taupyti tai, ko netrūksta, arba išlaidauti ten, kur būtina taupyti.

Jei ilgą laiką džiaugiamės reguliuotojų žemyn nureguliuota šilumos kaina, tai neapgailestaukime, kad nebuvo neinvestuojama į alternatyvią energetiką ar daugiabučių modernizaciją. Jei džiaugiamės reguliuotojų sumažinta vandens kaina, rytoj neapraudokime senkančių vandens atsargų. Jei patinka pigus visuomeninis transportas, nedejuokime, kad jis nuostolingas, sausakimšas ir purvinas. O jei pakeliui paslaugos teikimas sutriks – irgi dėsninga, nes nuostolių juk neinvestuosi nei į šilumos tinklus, nei į vandentiekį, nei į transportą.

Kuo ilgiau tęsiasi kainų reguliavimas, tuo sunkiau sugrįžti prie rinkos kainų ir santykių. Reguliuojant šilumos kainas kyla noras reguliuoti kuro kainas. Vėliau vartotojams draudžiama nevartoti, o konkurentams - konkuruoti. Kainų reguliavimas, net užgimęs iš naivaus rinkos nesuvokimo ir noro padėti, neišvengiamai veda prie žiauraus paradokso – vartotojams dėl reguliavimo tik blogiau. Ne veltui sakoma, kad kelias į pragarą gerais norais grįstas.

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas