Kainų šuolis didesnis gyventojų galvose nei oficialioje statistikoje

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-11-21 15:14

 „Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba apie tai, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones. Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų. Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Tokių kaip ji senjorų, kurie abejoja ir nepasitiki verslininkais, – didžioji dauguma. Kalbinant juos gatvėje ar telefonu visada girdžiu tą patį klausimą apie prekių ir paslaugų kainų augimą.

Štai senolis Kazimieras gyvena Žirmūnuose, jis pasakojo, kad eina kirptis į vietinės reikšmės kirpyklą, kur kirpimo kaina – 5 litai. Tačiau paskutinį sykį kai lankėsi pas savo kirpėją sužinojo, kad dar prieš šventes kirpimo kaina išaugs iki 7 litų. Todėl Kazimieras sako netikintis jokiais memorandumais.

Įsivaizduojamas brangimas

Kitų šalių praktika rodo, kad gyventojus gąsdinantis kainų kilimas iš tiesų yra labiau įsivaizduojamas nei realus. Tam pritaria ir SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Taip pat J. Varanauskienė sako, kad ir Lietuvoje gyventojams visuomet atrodo, jog pragyvenimas brangsta daugiau nei skelbia oficiali statistika.

Tą patį teigia ir Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato Euro ir teisinių klausimų skyriaus vadovas dr. Rüdiger Voss. Jis pasakoja, kad daugumoje ES šalių prieš valiutos pasikeitimą gyventojų prognozuojami kainų pokyčiai ženkliai viršijo realius infliacijos rodiklius. Išimtis buvo tik 2009 metais, kai eurą įsivedė Slovakija, kur valiutos pasikeitimo periodu didžioji dalis gyventojų neprognozavo ženklaus kainų augimo.

„Statistiniai skaičiavimai parodė, kad euro įvedimo poveikis turėjo visiškai minimalią įtaką infliacijai ne tik Slovakijoje, bet ir kitose vieningą ES valiutą pasirinkusiose šalyse – Slovėnijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje. Tačiau taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojų lūkesčiai visuomet turi įtakos ir realiems pokyčiams – prognozuojama didelė infliacija gali atsiliepti ir realiam kainų kitimui“, – perspėjo R. Voss.

Estai optimistiškiausi

„Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, 2014 metų pavasarį 68 procentai Latvijos gyventojų buvo palankiai nusiteikę vieningos ES valiutos atžvilgiu – šiemet eurą įvedusios kaimyninės valstybės gyventojų palankumas per metus išaugo net 25 procentiniais punktais.

 

Tuo tarpu Estijoje euro atžvilgiu palankiai nusiteikę 80 procentų gyventojų – tai aukščiausias rodiklis Europoje.

„2010 metais, prieš euro įvedimą, didžioji dalis Estijos gyventojų apklausų metu teigė manantys, kad naujoji valiuta turės didžiulį poveikį infliacijos augimui. Tuo tarpu realiai paskaičiuota, kad euro įvedimo poveikis infliacijos lygiui Estijoje sudarė vos 0,3 procento. Tai – labai panašus rodiklis kaip ir kitose šalyse: Slovakijoje – 0,25 procento, Maltoje – 0,2 procento“, – sakė Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andres Sooniste.

Straipsnio puslapiai:

Close

Vilniaus šilumos ūkis grįžta miestui, tačiau teks susimokėti?

Po 15 metų sostinės šilumos ūkis iš „Vilniaus energijos“ pereina į valdžios rankas. Nuo šiol jį administruos Vilniaus miesto savivaldybė per „Vilniaus šilumos tinklus“. Tiesa, pradžioje gyventojus ...

Atskleidė, kur siūlomi pigiausi degalai

Nuo šiol po padidinamuoju stiklu atsidūrė ne tik maisto prekių kainos, bet ir degalų. Atskleidžiama ne tik, kaip kainos skiriasi degalinėse Vilniaus mieste, bet ir palyginama su pasauline kaina. Kainų palyginimo portalas pricer.lt ...

Lietuvos nykimas: galimybę išlikti turi tik specifinės vietos

Emigracijos mastai Lietuvoje itin paveikia regionus, tačiau anksčiau nebuvo išnagrinėta, kaip būtent keičiasi Lietuvoje apgyventa teritorija ir kokią įtaką rinkai depopuliacijos tendencijos turi. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia ...

Sukčiai randa vis daugiau būdų apgauti: ko imtis?

Pasaulis kuo toliau, tuo labiau keliasi į internetą. Vienas šio proceso lyderių, skiriantis bene didžiausias investicijas į įvairius IT sprendimus – bankininkystės sektorius, kiekvienais metais skaičiuojantis augančius elektroninės ir ...

Iškastas karo kirvis: degalinės ir vaistinės konkuruos dėl tų pačių klientų?

Viena po kitos degalinės praneša imančios prekiauti tam tikromis vaistinėmis prekėmis. Šių pasirinkimą jos užsimojusios tik plėsti, o tuo tarpu farmacininkai piktinasi. Degalinių atstovai teigia, kad tai – konkurencijos ...

Besiruošiantiems pirkti būstą verta susimąstyti: prognozuojamas palūkanų šuolis

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų ...

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas