Kaip atsikratyti investuotojo per 10 dienų (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-10-23 06:59

Lietuva – turtingas kraštas. Toks turtingas, kad milijoninės investicijos ir pajamos iš gamtinių išteklių mums visiškai nereikalingos. Ko gero, ne vienas, aktyviai besidomintis Lietuvos energetine kova su Rytų titanais, pajuto iš nusivylimo linkstančius kelius, kai Vyriausybė pranešė, jog JAV bendrovė „Chevron“ traukiasi iš konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos. Nusivilti tikrai yra kuo.

„Chevron“ – viena iš nedaugelio pasaulio kompanijų, turinčių patikrintą skalūnų dujų gavybos technologiją, todėl Žygaičių bendruomenė kartu su agrarinėje valstybėje gyvenančiu Andriumi Mamontovu bei per naktį žaliai nusidažiusiu Linu Balsiu neturėtų skubėti ploti rankomis. Logika pakaušyje rėkte rėkia, kad piktybinis patyrusio investuotojo išgujimas naudos neatneš nei aplinkai, nei valstybei, nei tiems patiems Žygaičių gyventojams, „Google StreeView“ nuotraukose krintantiems nuo ugninio vandens, tačiau visai ne iš čiaupo.

Nuopelnų už piktybinį aplaidumą nevalia pagailėti ir Vyriausybei. Per vienerius kadencijos metus sugebėtas įvykdyti kosmetinis mokesčių reformos remontas bei pakelta minimali mėnesinė alga. Ir tiek. Visagino atominė elektrinė vis dar skęsta darbo grupių ir ekspertų jūroje, privatus pensijų kaupimas dėl prikaišiotų pagalių ratuose stovi kaip įbestas, negana to, pirmą kartą per 5 metus išlaidas didinti leidžiantis biudžetas nukreipiamas į vienos visuomenės grupės atlyginimų kėlimą.

Palinkus prie šaltų radiatorių telieka lietuviškai purkštauti, nes būstai vis dar nerenovuoti, šildymas vis dar brangus, o nuo sunkiai uždirbtos algos nuskaičiuoti mokesčiai papildys ne itin dideliu paslaugumu pasižyminčių institucijų darbuotojų kišenę. Tačiau dabar ne apie tai.

Dar kartą nuo politinės įtampos kenčia laukiantieji galutinio produkto. Optimistiniais skaičiavimais, skalūnų dujų gavyba galėjo padėti Lietuvai panaikinti įsiskolinimus, padidinti energetinę, o kartu ir politinę bei ekonominę nepriklausomybę nuo ne itin draugiškų jėgų. Tačiau turtingoji Lietuva, valdančiųjų akimis, turi laiko it neryžtingas vaikas trypčioti vietoje.

Nors „Chevron“ pasitraukimas toli gražu nereiškia, kad vakarietiški „Gazprom“ šalininkų baubai galės ir toliau ramiai džiaugtis Lietuvos gyventojų lėšomis mokant dirbtinai išpūstas kainas už išteklius, siunčiame rimtą signalą. Šiuo sprendimu Vyriausybė atsistojo investuotojų priešakyje ir garsiai paskelbė apie savo silpnumą ir nekompetenciją. Tiek derybinę, tiek politinę. Įmušti į mūsų vartus nesunku, kai vartininkai snaudžia.

 

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas