Kaip emigrantas L. Blavatnikas sukūrė 10 mlrd. dolerių verslą
(Puslapis 1 iš 7)
Asmeninio archyvo nuotr.
2011-11-06 18:33
„Niekada!“ – keletą kartų pakartojo Leonardas Blavatnikas, kai Viktoras Vekselbergas pasiūlė jam grįžti iš JAV į TSRS. Seno instituto laikų draugo argumentai pasirodė neįtikinami: na, atsirado galimybės imtis verslo – vis viena „samtelis“ niekur nedingo, kam grįžti prie to, nuo ko bėgai? Viskas prasidėjo 1989 metais. Buvę Maskvos transporto inžinierių instituto studentai nesimatė 10 metų, kol iš inžinierių į kooperatininkus persikvalifikavęs V. Vekselbergas nesurado emigravusio draugo, lankydamasis Niujorke. Tačiau L. Blavatnikas pagaliau nusprendė surizikuoti ir neapsiriko.
Per dešimtmetį po Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ paskelbimo L. Blavatnikas susikrovė Rusijoje, o po to pagausino už jos ribų kapitalą, kurį „Forbes“ vertina 10,1 mlrd. JAV dolerių (80 vieta turtingiausių pasaulio žmonių tarpe). Tarp magnatų, sukaupusių kapitalą Rusijoje, jis yra stambiausias investuotojas užsienyje (atitinkamame „Forbes“ sąraše įrašytas pirmuoju numeriu). L. Blavatniko aktyvai, kuriuos valdo kompanija „Access Industries“, išmėtyti po tokias įvairias šakas – nuo naftos gavybos Sibire ir polipropileno gamybos iki viešbučių Argentinoje ir kino filmų kūrimo – kad į galvą ateina žodis „visaėdis“. Kaip jis pats kartą pasakė Irkutsko aliuminio gamyklos partneriams: „Aš nesuprantu, kaip daromas aliuminis, bet aš suprantu, kaip daromi pinigai. Todėl jūsų uždavinys pagaminti aliuminio, o mano – pagausinti pinigus“.
Kaip šiam pragmatiškam žmogui skinantis kelią į sėkmę pasitarnavo mėlyna knygelė su auksiniu Jungtinių Valstijų herbu?
Troškintos mėsos konservų dėžė
Leonidas Blavatnikas gimė 1957 metais Jaroslavlyje Politechnikos instituto profesoriaus šeimoje, mokėsi specialioje matematikos mokykloje ir lankė Jaroslavlio vaikų kino studiją „Jaunystė“. Ten jis kartu su jaunesniuoju broliu Aleksandru savarankiškai padarė įrenginį spalvotoms kino juostoms ryškinti, kuris vėliau ilgai buvo naudojamas juostoms ryškinti valstybinėje televizijoje „Jaroslavija“. Baigęs mokyklą Leonidas įstojo į Maskvos transporto inžinierių institutą (MIIT), automatikos ir skaičiavimo technikos fakultetą, kur ir susipažino su V. Vekselbergu. Jo, kaip verslininko, savybės pirmą kartą atsiskleidė studentų statybiniame būryje tiesiant Baikalo – Amūro magistralę. „Pamenu, kai mes skridome iš Čitos, Lionia nusipirko didelę dėžę troškintos mėsos konservų, ir mes abu ją tempėme, kad vėliau jis parsivežtų ją namo, - prisimena L. Blavatniko ir V. Vekselbergo bendrakursis Vladimiras Kremeris, kuris tapo jų partneriu holdinge „Renova“. - Tuo metu troškinti mėsos konservai buvo deficitas“.
MIIT L. Blavatnikas mokėsi iki ketvirto kurso, o 1978 metais su šeima emigravo į Jungtines Valstijas. Po keleto metų jis gavo šios šalies pilietybę ir oficialiai „Leonidą“ pasikeitė į „Leonardą“. Mokslus tęsė Kolumbijos universitete, kur gavo kompiuterinių mokslų magistro laipsnį. Talentingą jaunuolį pasikvietė į drabužių parduotuvių tinklą „Macy`s' vadovauti IT skyriui. Jam pavedė modernizuoti kompanijos informacinę sistemą, ir, kada jis sėkmingai susidorojo su šiuo uždaviniu, vienas iš direktorių nusprendė jį apdovanoti. L. Blavatnikas jo paprašė rekomendacijos į Harvardo verslo mokyklą.
