Kaip emigrantas premjero darbo grupei „kruopų davė“

(Puslapis 1 iš 4)


Autoriaus nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2013-11-12 15:19

 Iki šiol vykusi nežabota migracija pakeitė Lietuvos veidą ir suformavo tokį jos skaičių peizažą: 1990 – 2012 m. iš Lietuvos emigravo per 834 tūkst. gyventojų, o į ją imigravo (kartu su užsieniečiais) kiek daugiau nei 153 tūkst. Šitie skaičiai „pasiekti“ politikams beveik nepajudinus nė piršto. Žodis „beveik“ reiškia priemones, kurių buvo imtasi imigracijos srityje (savos darbo rinkos apsauga, iš pradžių – atvykimo kvotų nustatymas, deficitinių specialybių sąrašų sudarymas, reikalavimų gauti leidimą nuolat gyventi parengimas ir pan.). Per šį 23 metų laikotarpį vidutinis migracijos saldas buvo neigiamas ir sudarė – 7,2! Atsiliekančius šioje srityje lenkiame kelis kartus, o pirmaujančius – keliomis dešimtimis kartų. Išvykstančiųjų vidurkis per šį laikotarpį yra po 36 270 kasmet, atvykstančiųjų – po 6 652 (kartu su užsieniečiais). Europos Komisija prognozuoja, kad neigiamas migracijos saldas, kuomet iš šalies išvyksta daugiau žmonių nei į ją atvyksta, Lietuvoje tęsis iki 2035 m. Ši statistika šalta, negyva ir mums negailestinga. Esame tiek nesupratingi, kad susirūpinimą šia padėtimi Lietuvoje dažniau reiškia ne mūsų politikai, bet užsieniečiai mokslininkai, žurnalistai, bankininkai ar įmonių vadovai. Jokios reakcijos į šiuos įspėjimus iš mūsų politinių vadovų nėra. Sprendimų paiešką apsunkina ir tai, kad šioje srityje nėra pavyzdžių, kuriais galima būtų sekti ar pasimokyti, nėra nei vadovėlių, nei mokslinių darbų.

Tačiau viskam ateina savas laikas. Nors ir nematyti politikų pastangų keisti padėtį, manau, pribrendo laikas kalbėti apie priemones, kurių reikėtų imtis. Toliau tylėti ir laukti nėra teisinga reakcija: laukti – vadinasi, susitaikyti, savotiškai pritarti, paskatinti skriaudėją ir nuleisti rankas ar neribotam laikui atidėti būtinas permainas. Jeigu žmonės žinos, kad yra galimybių pakeisti padėtį, per ateinančius rinkimus, siekdami permainų, jie gali pasielgti ir kitaip.

Dabar manyje varžosi du jausmai: teigiamas, nes valdžia pagaliau ėmėsi konkretaus veiksmo – rengia Ekonominės migracijos politikos strategiją, ir neigiamas, nes pasirinktas darbo organizavimo būdas rodo, jog viskas vėl gali baigtis niekuo. Kaip žinia, iki šių metų spalio 1 d. premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė turėjo parengti Ekonominės migracijos politikos strategiją. Ji iki šiol nėra baigta kurti. Minėtoje darbo grupėje dirbo valstybinių institucijų, viešųjų įstaigų, Tarptautinės migracijos organizacijos, mokslo įstaigų bei darbdavių atstovai. Nežinau kodėl, bet į darbo grupę nepakviestos profesinės sąjungos.

Turima patirtis leidžia prognozuoti, kad šioje Ekonominės migracijos politikos strategijoje numatytas priemones (visas arba su labai mažom išimtimis) privalės įgyvendinti valstybės tarnybos struktūros. Aišku, tiesiog būtų neįtikėtina, jeigu kokius nors įsipareigojimus šioje strategijoje (girdint kasdienius reikalavimus ir matant nuolatinį Vyriausybės spaudimą dėl trečiųjų šalių piliečių įvežimo liberalizavimo) prisiimtų ir darbdavių organizacijos (pavyzdžiui, atsisakyti įsivežti trečiųjų šalių piliečius (čia nekalbu apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus), kol nedarbas Lietuvoje sumažės iki 5 proc., įsipareigotų privačiame sektoriuje sukurti skaidrią atlyginimų sistemą, kur atlyginimų dydžiai priklausytų nuo žmogaus kvalifikacijos ir atliekamo darbo bei jo kokybės, arba pareikštų esą pasirengę mokėti valstybei už trečiosios šalies pilietį nustatyto dydžio „integracijos mokestį“ ir pan. Tai iš tiesų būtų milžiniškas žingsnis ir labai svarus darbdavių indėlis mažinant emigracijos srautus. Jeigu tai neįvyks, strategijos paruošimui sunaudotas laikas – vieneri šios Vyriausybės kadencijos metai bus praleisti veltui. Kodėl?

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas