Kaip išsirinkti verslo idėją? (3)

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Jonas Gavelis

2012-10-14 15:50

Per paskutinius 8 metus panagrinėjau per 150 savo verslo idėjų. Iš jų kažkur 10 buvo atėjusios iki prototipo stadijos ir tik trys iki realių pajamų. Taigi, esu daug verslo idėjų nutraukęs įvairiuose etapuose, o tuo pačiu sudeginęs daug pinigų ir tikrai daugiau, nei tuo metu turėjau :)

Su kiekvienu “fail” atėjo tam tikra patirtis ir žinojimas. Susikūriau savotišką, nors kiek ir konservatyvią verslo idėjų vertinimo metodiką.

Kur rasti gerą verslo idėją? Aš jų randu tiesiog jungdamas skirtingus dalykus ar besidomėdamas inovacijomis, dizaino naujovėmis. springwise.com rasite šimtus įvairių idėjų iš skirtingų sričių, killerstartups.com geras tuo, kad sužlugdys bet kokį tikėjimą, kad galite sukurti ką nors unikalaus, jei dar to trūksta, tai pilna idėjų yra crunchbase.com ar angel.co. psfk.com tiesiog dažnai pamėtėja keistų sprendimų ar dizaineriškų priėjimų, coolbusinessideas.com jau daug metų nuolatos dalinasi įvairiomis produktų idėjomis.

Dar labai mėgstu inewidea.com, nes jie tikrai suranda unikalių idėjų. O yankodesign.com tiesiog dievinu, nes čia gimsta aukščiausio lygio dizaino inovacijos. Jei mokate skaityti rusiškai, tai būtinai užeikit startuppoint.ru/startups/ ir suprasite kaip greitai Rusai sugeba klonuoti internetą. Ten šimtai jau kitur pasiteisinusių idėjų, keletas visai naujų. Tiek gero laiko praleidimui, tiek ir naujų idėjų generavimui visai neblogas yra failblog.cheezburger.com/thereifixedit blog’as, kuriame yra tikrai šedevrų. Miksuojant ar derinant skirtingas inovacijas galima tikrai labai įdomių idėjų sugalvoti ar bent jau suprasti, kad tai ką sugalvojai jau šimtus kartų padaryta.

Prekybos idėjų rasite eBay sukurtuose įrankiuose pulse.ebay.com/, popular.ebay.com/ ir www.ebay.com/ctg

p.s. būkite atsargūs, nes blogų ir svetimų idėjų skaitymas labai ryja laiką, vietoje skaitymo geriau ką nors pradėkite daryti :)

Kiekviena kilusi idėja, o jų galvoje generuojasi nuolat, iškart gula kur nors į iPhone note, kompiuterio tekstinį redaktorių ar būna užrašoma ant servetėlės. Po kurio laiko, kai prisiruošiu, tai visas idėjas susivedu į savo idėjų “banką”. Anksčiau, tai buvo OpenOffice spreadsheet failas, o dabar tai tiesiog Google Drive spreadsheet. Čia prasideda pats pirmasis vertinimo etapas. Išbandžiau daug vertinimo variantų, nuo rinkos dydžio vertinimo, inovatyvumo, potencialių pajamų, kol galiausiai atėjau iki dabartinio varianto. Pagrindinis ženklas rodantis, kad reik kažką vertinimo kriterijuose keisti, tai atrinkus geriausias idėjas visas peržiūriu ir kažkodėl nejaučiu, kad viena ar kita idėja yra ta kurią jau šiandien norėčiau įgyvendinti. Taigi, dabar pirminiai kriterijai yra labai paprasti.

1. Kiek kainuotų sukurti visiškai minimalų, tačiau funkcionuojantį produktą, kurį jau galima rodyti potencialiems vartotojams arba klientams ir siūlyti įsigyti.

Jei tai yra iki 50 tūkstančių litų, tai idėja gauna žalią spalvą. Manau 50 tūkstančių litų suma yra ta, kurią galima būtų surasti ganėtinai lengvai. Tačiau sukūrus produktą ar paslaugą su tokia suma galima gauti labai svarbiausius atsakymus – ar tai ką darau išvis reik kam nors ir ar mes sugebėsim tai parduoti. Labai svarbu, kad pats minimaliausias būtų tai su kuo jau galima daryti pardavimus, bet dažniausiai, nors pagrindinė funkcija ir veikia, tačiau didžioji dalis funkcionalumo yra tik matavimui.

2. Kiek užtruktų laiko iki 5000 litų per mėnesį pelno.

Idėja žalią šviesą gauna tik tada, jei tai yra trumpiau, nei 1,5 metų. Tiesiog yra daug idėjų, kurios pelną, o juo labiau pajamas gali generuoti daug anksčiau. Tai taip pat reiškia, kad realus verslo modelio veikimas įrodomas greičiau, nei per 1,5 metų.

3. Ar tai verslo idėja, kuri gali tapti savarankiška verslo sistema.

Labai svarbu, kad tai ką darau nebūtų paremta vien mano žiniomis ar patirtimi. Nuo pat pirmųjų žingsnių viskas turi projektuotis taip, kad taptų savarankiška verslo sistema. Tai dar reiškia, kad verslas turi suktis ir tuo atveju, jei visi darbuotojai, įskaitant ir direktorių būtų samdomi ir žinoma atsiskaitoma vien apskaitomomis pajamomis. Paprastai tariant ar visas funkcijas atidavus samdomiems darbuotojams arba atidavus išoriniams paslaugų teikėjams, vis vien verslas turėtų bent vieną litą pelno.

Straipsnio puslapiai:

- Jonas Gavelis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas