Kaip išspręsti Graikijos krizę: penki būdai

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-05-18 10:44

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis.

Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę. Po parlamento rinkimų valstybės išrinktieji nesugebėjo susitarti dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, o ką jau kalbėti apie galimus krizės sprendimo būdus. „Foreign Policy“ siūlo bent trumpam įsivaizduoti, kad iš politikų valdžios vadeles perėmė ekonomistai, kurių nedomina politinės rietenos. Pastarieji siūlo penkis Graikijos krizės sprendimo būdus.

Bankrotas

Skolintis finansų rinkose Graikija gali nebent už nežmoniškai aukštas palūkanas. Tuo pat metu graikus iš visų pusių spaudžia mažinti skolas. Net ir nurašius nemenką dalį graikų paskolų likusi dalis neleidžia valstybei atgaivinti ekonomikos. Esami skolos aptarnavimo kaštai tarsi akmuo po kaklu tempia šalies BVP į dugną.

Žinoma, keletą metų po bankroto šalis turėtų rimtų keblumų skolinantis tarptautinėse finansų rinkose, tačiau po kurio laiko pasitikėjimas neabejotinai būtų atgautas. Tą jau įrodė ne viena bankrutavusi valstybė. Daugelis Pietų Amerikos valstybių patyrė bankrotus devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, tačiau po kelių metų sugebėjo įtikinti rinkas, kad yra patikimos skolininkės.

Argentina bankrutavo 2001 metais ir nuo to laiko jos santykiai su kreditoriais buvo ganėtinai įtempti. Pastaruoju metu šalies patikimumą smukdo energetikos bendrovės YPF nacionalizacija ir nerimas dėl infliacijos bei biudžeto deficito. Vis dėlto Argentina po bankroto sugebėjo sustyguoti savo ekonomiką ir be išorės kreditorių pagalbos. Tiesa, reikia nepamiršti, kad ši valstybė gali džiaugtis gamtos ištekliais, o Graikija, deja, neturi žemės gelmių turtų.

Drachma

Euras Graikijos ekonomikai yra didžiulis kliuvinys, kuris neleidžia atgauti konkurencingumo globalioje rinkoje. Turėdama savo valiutą Graikija galėtų imtis aktyvios monetarinės politikos ir didindama infliaciją mažinti valstybės skolą. Pinigų spausdinimas padidintų kainas ir atlyginimus, tuo tarpu skolos išliktų nepakitusios.

Šiuo metu pinigų spausdinimo teisę kontroliuoja Europos centrinis bankas. Be to, graikai negali devalvuoti valiutos. Grįžus prie nuvertėjusios drachmos graikų eksportas įgautų antrą kvėpavimą. Euro zonos šalys mielai pirktų atpigusias graikų prekes ir skatintų ekonomikos augimą.

Neabejotina, kad palikusi euro zoną Graikija patirtų bankrotą, nes vyriausybė nesugebėtų apmokėti skolų eurais nuvertėjusia nacionaline valiuta. Vis dėlto po pirminio šoko valstybė turėtų monetarinius įrankius tolimesniam ekonomikos atsigavimui

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas