Kaip Jungtinės Tautos skatina piratavimą
(Puslapis 1 iš 3)
AFP/SCANPIX nuotr.
2012-09-24 19:43
Nuo 2008 metų pradžios Somalio piratai per metus vidutiniškai įvykdydavo po 215 išpuolių. Vis dėlto jų šansai užgrobti plaukiančius laivus kone kasmet mažėjo rekordiškais tempais, rašo „Foreign Policy“. 2008 metais 50 proc. piratų išpuolių būdavo sėkmingi. 2010 metais sėkmės procentas sumažėjo iki 20 proc., o šiemet jis siekia beveik nulį.
Tačiau piratai niekur nedingo. Savo klestėjimo metais jūrų plėšikai iš Somalio vienu metu laikė maždaug 1000 įkaitų, per tą laiką jų skaičius sumažėjo, tačiau iki šiol 200 žmonių yra laikomi prieš savo valią ir laukia kuomet už juos bus sumokėtos išpirkos.
Somalio piratų verslas yra itin standartizuotas. Naudodamiesi motorizuotomis valtimis ir automatais vietos gyventojai užgrobia laivą, nuplukdo jį prie Somalio krantų, įkalina įgulą ir keletą mėnesių laukia kol su draudimo bendrovėmis pavyksta susitarti dėl išpirkos dydžio bei perdavimo būdo. Kiekvienu atveju išpirkos suma būna vis kitokia, tačiau vidutiniškai pagrobėjai už vieną laivą gauna 4,5 mln. JAV dolerių.
Spauda mirga nuo antraščių apie piratų išpuolius, tačiau tikrovėje Adeno sąsiauryje vyksta itin intensyvus krovininių laivų judėjimas, tad pakrančių gyventojai nespėja reaguoti į visus praplaukiančius objektus. Šioje teritorijoje piratų užpuolimo tikimybė yra mažesnė nei 1 proc. Daugelis šiuo sąsiaurių praplaukusių laivų nėra nė iš tolo matę piratų laivelių.
Jūroje prieš piratavimą galima imtis tik prevencinių priemonių, tačiau jų nugalėti – neįmanoma. Tik Somalio žemėje galima įveikti jūrų plėšikavimą.
Porą metų Britų, Pietų Afrikos ir JAV specialistai mokė Puntlando jūrų policijos pajėgas (Puntlandas yra paskelbęs nepriklausomybę nuo Somalio, tačiau iki šiol pasaulis nepripažįsta jo suvereniteto) kovoti su piratavimu. 2011 gegužę šios pajėgos pradėjo kurti bazes kovai su Somalio plėšikais, o šių metų birželį jau buvo pasiruošusios invazijai į piratavimų garsėjančius regionus.
Pareigūnų taikinys - buvęs užeigos savininkas Isse Yuluxas, kuris prasidėjus suirutei tapo karinės grupuotės lyderiui, o prieš kelis metus nutarė, kad laivų grobimai neša didesnį pelną nei kovos su vietinės reikšmės karo vadais. I. Yuluxas garsėjo dėl savo sėkmingų išpuolių ir griovė Puntlando pakrančių saugumo įvaizdį todėl netruko tapti visuomenės priešu numeris vienas.
Puntlando jūrų policijos pajėgos tikėjosi nušauti du zuikius vienu metu: pričiupti I. Yuluxą ir nustumti į Somalio gilumą nuolat augančias al-Shabab bei al Qaeda pajėgas.
Puntlando pajėgos apie savo planus pranešė JAV ambasadai Nairobyje, nes pastaroji koordinuoja JAV kariuomenės veiksmus Somalio regione. Deja, JAV, kaip ir kitos Vakarų valstybės, į Puntlando iniciatyvas žvelgia pro pirštus, nes iki šiol laikosi principo: viena tauta viena vyriausybė ir nepripažįsta faktinio Somalio susiskaldymo. Nuo 1949 iki 1991 metų marksistinio diktatoriaus dėka centrinė Somalio valdžia sugebėjo šalyje išlaikyti stabilumą, tačiau subyrėjus Sovietų Sąjungai buvusi britų kolonija suskilo pagal tradicines genčių ribas. Puntlandas, Galmudugas ir pietų Somalis visada buvo valdomas atskirų genčių, į šias ribas atsižvelgė ir britų kolonistai, tad nenuostabu, kad bandymas dirbtinai suvienyti valstybę buvo pasmerktas žlugti.
