Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. NT

2017-04-20 18:18

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Būtent Y kartos atstovai šiuo metu sudaro reikšmingą NT pirkėjų dalį. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinis būstą įsigyjančių klientų amžius jau ne pirmus metus nesikeičia ir yra 35 metai, o 2016 m. didžiausią dalį besikreipusiųjų į banką sudarė 29-30 m. amžiaus klientai. Žvelgdami į šią sritį ir analizuodami banko duomenis taip pat galime pastebėti kartas apibrėžiančius pokyčius.

Šie pokyčiai yra laipsniški, todėl ir NT rinka prie pirkėjų poreikių taikosi atsižvelgdama į vis labiau ryškėjančias tendencijas. Jau dabar aiškiai pastebimi skirtingų kartų prioritetai renkantis būstą. Pavyzdžiui, jaunimas dažniau perka butą miesto centre nenorėdamas prarasti aktyvaus socialinio gyvenimo. „Swedbank“ būsto paskolų statistika rodo, kad 62 proc. Y kartos klientų perka butus, penktadalis namus ir tik 5 proc. ryžtasi nuosavo namo statyboms. Be to, jaunesnės kartos atstovai yra dažniau linkę keisti būstą.

Po truputį taikomasi prie Z kartos

Būtų klaidinga manyti, kad Z karta savo žodį NT rinkoje tars tik tada, kai šios kartos atstovai įsitvirtins darbo rinkoje. „Euromonitor international“ neseniai atkreipė dėmesį į vieną svarbią tendenciją – naujo būsto besidairančios jaunos šeimos vis labiau linkusios atsižvelgti į savo atžalų nuomonę. Tikėtina, kad šios nuomonės, norai ir polinkiai įgaus kur kas didesnę įtaką tėvų sprendimams, nei, pavyzdžiui, mažieji „X-ai“ turėjo savo „Kūdikių bumo“ kartos tėvams.

Taigi, Z karta dar tik bręsta NT rinkai, tačiau jos vertybės ir informacijos vartojimo būdai yra kitokie, todėl NT rinkos dalyviai vis rimčiau vertina iššūkius, kuriuos atsineša naujoji karta. Ryškiausias iš jų – tai išmanizacijos iššūkis.

Finansinių reikalų tvarkymas sparčiai kraustosi į internetą, ir kuo jaunesnė auditorija, tuo ši tendencija ryškesnė. Spartėjant gyvenimo tempui poreikis naudotis laiką taupančiais sprendimais ateityje tik didės.

Tiesa, dabartinis jaunimas (tiek tūkstantmečio, tiek Z karta), priešingai nei jų tėvai ir seneliai, yra linkę prioritetą suteikti potyriams ir mainais už juos atsisako kai kurių brangių fizinių pirkinių. Dalijimosi ekonomika auga ir „uberizacija“ apima vis daugiau sričių. Tačiau ar yra simptomų, leidžiančių spėti, kad jaunoji karta vis rečiau rinksis įsigyti nuosavą nekilnojamą turtą?

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur pučiasi burbulai?

 Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo ...

Automobilio išlaikymui – tiek pat, kiek ir jo nuomai

„Swedbank“ ekspertų skaičiavimais, naujai įsigytos transporto priemonės eksploatacijai verslas kasmet turi skirti iki 15 proc. sumokėtos automobilio kainos. Remiantis banko duomenimis, įmonei įsigijus 20 tūkst. Eur vertės automobilį, ...

Kaip atrodys Lietuva po 30 metų: išsigelbėjimas – imigrantai?

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų ...

Padidinti mokesčiai: kaip darbdaviams seksis įdarbinti sezoniniam darbui?

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip ...

Kas dirba už 300 Eurų per mėnesį?

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes ...

Suskaičiavo, kiek išleido po užsienį ar Lietuvą keliavę gyventojai

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje. Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 ...

Lietuvos ekonomikos perspektyvos: tikimasi, kad kainos augs tik trumpam

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai ...

Gyvenimo paradoksas: Lietuva priskiriama prie pigiausių šalių, bet apsipirkti vyksta į Lenkiją

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. ...

3 centų arba „vyšninių vokelių“ iš „Sodros“ istorija, priversianti pasitikrinti būsimą pensiją

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) ...

Vilnius muša butų įperkamumo rekordus

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas