Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. NT

2017-04-20 18:18

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Būtent Y kartos atstovai šiuo metu sudaro reikšmingą NT pirkėjų dalį. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinis būstą įsigyjančių klientų amžius jau ne pirmus metus nesikeičia ir yra 35 metai, o 2016 m. didžiausią dalį besikreipusiųjų į banką sudarė 29-30 m. amžiaus klientai. Žvelgdami į šią sritį ir analizuodami banko duomenis taip pat galime pastebėti kartas apibrėžiančius pokyčius.

Šie pokyčiai yra laipsniški, todėl ir NT rinka prie pirkėjų poreikių taikosi atsižvelgdama į vis labiau ryškėjančias tendencijas. Jau dabar aiškiai pastebimi skirtingų kartų prioritetai renkantis būstą. Pavyzdžiui, jaunimas dažniau perka butą miesto centre nenorėdamas prarasti aktyvaus socialinio gyvenimo. „Swedbank“ būsto paskolų statistika rodo, kad 62 proc. Y kartos klientų perka butus, penktadalis namus ir tik 5 proc. ryžtasi nuosavo namo statyboms. Be to, jaunesnės kartos atstovai yra dažniau linkę keisti būstą.

Po truputį taikomasi prie Z kartos

Būtų klaidinga manyti, kad Z karta savo žodį NT rinkoje tars tik tada, kai šios kartos atstovai įsitvirtins darbo rinkoje. „Euromonitor international“ neseniai atkreipė dėmesį į vieną svarbią tendenciją – naujo būsto besidairančios jaunos šeimos vis labiau linkusios atsižvelgti į savo atžalų nuomonę. Tikėtina, kad šios nuomonės, norai ir polinkiai įgaus kur kas didesnę įtaką tėvų sprendimams, nei, pavyzdžiui, mažieji „X-ai“ turėjo savo „Kūdikių bumo“ kartos tėvams.

Taigi, Z karta dar tik bręsta NT rinkai, tačiau jos vertybės ir informacijos vartojimo būdai yra kitokie, todėl NT rinkos dalyviai vis rimčiau vertina iššūkius, kuriuos atsineša naujoji karta. Ryškiausias iš jų – tai išmanizacijos iššūkis.

Finansinių reikalų tvarkymas sparčiai kraustosi į internetą, ir kuo jaunesnė auditorija, tuo ši tendencija ryškesnė. Spartėjant gyvenimo tempui poreikis naudotis laiką taupančiais sprendimais ateityje tik didės.

Tiesa, dabartinis jaunimas (tiek tūkstantmečio, tiek Z karta), priešingai nei jų tėvai ir seneliai, yra linkę prioritetą suteikti potyriams ir mainais už juos atsisako kai kurių brangių fizinių pirkinių. Dalijimosi ekonomika auga ir „uberizacija“ apima vis daugiau sričių. Tačiau ar yra simptomų, leidžiančių spėti, kad jaunoji karta vis rečiau rinksis įsigyti nuosavą nekilnojamą turtą?

Straipsnio puslapiai:

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas