Kaip keisis mokesčiai po rinkimų? (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2012-10-01 17:26

 Jau po poros savaičių bus pradėta formuoti nauja vyriausybė, kuri atsineš ir naują požiūrį į Lietuvos mokesčių sistemą. Šiuo metu politinių partijų diskusijose dominuoja du principai – mokesčių stabilumas ir didesnis apmokestinimo progresyvumas. Ar tikrai šie du principai gali užtikrinti ilgalaikį šalies ekonomikos klestėjimą ir gyventojų gerovę?

Mokesčių ir ekonominės politikos stabilumas ir nuoseklumas yra neabejotinai pageidautinas, nes sukuria prognozuojamą ir stabilesnę aplinką, kurioje vietos ir užsienio investuotojai gali lengviau kurti naujas darbo vietas, didinti efektyvumą ir darbo užmokestį. Tačiau kyla klausimas, ar tikslinga siekti dabartinės – neefektyvios, diskriminuojančios ir augimą slopinančios – mokesčių sistemos stabilumo.

Ne kartą minėta problema – neadekvačiai aukštas darbo jėgos apmokestinimas – diskusijose apie mokesčių sistemą lieka nuošalyje. Šiuo metu, gaunančiam 3200 litų bruto atlyginimą („ant popieriaus“), neapmokestinamas pajamų dydis netaikomas, todėl jis sumoka 15 proc. pajamų mokestį, 6 proc. sveikatos draudimo mokestį ir 3 proc. socialinio draudimo mokestį Sodrai. Dėl to dirbantysis (vadinkime jį viduriniosios klasės atstovu) namo parsineša 2432 litus. Tačiau, visa darbdaviui tokia darbo vieta kainuoja daugiau – nuo bruto darbo užmokesčio jis papildomai dar moka 31 proc. Sodrai, todėl tokios darbo vietos kaina 4198 litai. Taigi, 58 proc. viso darbo užmokesčio fondo atitenka dirbančiajam, o 42 proc. mokesčių ir socialinių įmokų pavidalu pasiima valstybė.

Taip, žodis „pasiima“ čia tinka labiausiai, nes Lietuvos socialinės apsaugos sistema beveik nesieja įmokų su išmokomis. Nesvarbu, kokia suma sumokama Sodrai, visi apdraustieji gauna tokią pačią sveikatos apsaugą ar teisę į socialinę pašalpą ateityje. Net maksimalus pensijos ar motinystės pašalpos dydis yra nustatytas gana žemas, tad net mokėdamas dideles valstybinio socialinio draudimo įmokas žmogus gali tikėtis tik artimos vidutinei išmokos. Tai rodo ir pats šios išmokos terminas „pašalpa“ – į ją žiūrima ne kaip į užtarnautą draudiminę išmoką, o kaip į valstybės suteikiamą malonę (už kurią turbūt reikėtų padėkoti). Apskritai, siekiant socialinio draudimo sistemos efektyvumo, arba turi išnykti išmokų „lubos“, arba turi atsirasti įmokų „lubos“.

Daug ar mažai yra tie 42 proc., „nugnybami“ nuo darbo užmokesčio fondo? „Eurostat“ duomenimis, keliose Europos valstybėse ši dalis yra didesnė: Belgijoje valstybei atitenka 49,7 proc., o Prancūzijoje 46,5 proc. darbo užmokesčio fondo. Tačiau pasaulyje yra pažangių valstybių, kurios darbo pajamas gerbia daug labiau. Pavyzdžiui, Šveicarijoje ši mokestinė našta siekia tik 18 proc., JAV – 27,2 proc., Jungtinėje Karalystėje – 28,5 procento. Greta kitų mažiausiai darbo jėgą apmokestinančių valstybių šios šalys yra ir Pasaulio Ekonomikos Forumo labiausiai konkurencingų valstybių sąrašo pirmajame dešimtuke.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas