Kaip nepasiklysti naujųjų investavimo mokesčių dėlionėse?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ramūnas Riazanskis / Ekonomika.lt

2014-02-25 10:54

Metų pradžioje įsigalioję gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai privačius investuotojus verčia iš naujo įvertinti investicijų į finansines priemones mokestines pasekmes. Iš esmės pasikeitus visų pajamų rūšių apmokestinimui, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama palūkanoms ir kapitalo prieaugiui. Gyvybės draudimas ir pensijų fondai mokesčių prasme tampa bene patraukliausiomis taupymo ir investavimo formomis.

Nepaisant siekio labiau apmokestinti gyventojų pajamas iš kapitalo, tikėtina, kad artimiausiais metais didelė dalis investavimo pajamų vis dar liks neapmokestinta pagal naująją tvarką. Taip gali atsitikti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, nemaža dalis investuotojų suskubo laiku pasinaudoti neapmokestinimo režimu, taikomu iki 2013 m. pabaigos sudarytoms indėlių sutartims bei įsigytiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams. Ši lengvata paskatino įsigyti ilgesnio laikotarpio (pavyzdžiui, 2018 ar 2019 m.) bendrovių ar vyriausybių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, taip pat sudaryti ilgalaikes indėlių sutartis. Tokiu būdu investuotojai užsitikrino, kad kuo ilgiau būtų gaunamos neapmokestinamos palūkanų pajamos.

Antra, pagal dabar galiojančią tvarką neapmokestinama palūkanų suma, taikoma vienam mokesčių mokėtojui, siekia 10 tūkst. litų. Esant ypač žemoms palūkanoms, tokia suma nebeatrodo labai maža. Pavydžiui, jei sutuoktiniai (jiems taikoma ne 10, o 20 tūkst. lengvata) laisvas lėšas investuotų į 1 proc. pajamingumo vyriausybės taupymo lakštus, jų kapitalo grąža liktų neapmokestinta, net jei investuota suma siektų 2 mln. litų. Tiesa, svarbu pažymėti, kad 10 tūkst. litų lengvata yra taikoma tik kapitalo prieaugiui ir palūkanoms, o dividendų pajamos, kaip ir anksčiau, bus apmokestinamos nuo pirmojo lito.

Trečia, nuo šių metų pradžios nebeliko apribojimų nuostolingų sandorių įtraukimui į metinį kapitalo prieaugio skaičiavimą. Tai mažins mokesčio bazę ir, atitinkamai, mokėtiną mokestį.

Pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, investuotojams reiktų atkreipti dėmesį į ne itin palankias palūkanų pajamų apskaičiavimo taisykles. Viena iš populiariausių investavimo priemonių Lietuvoje yra bendrovių ir vyriausybių obligacijos. Jei anksčiau investuotojai savo finansinių tarpininkų teiraudavosi, koks yra obligacijos pajamingumas, šiuo metu reikėtų pasidomėti ir mokamo kupono (palūkanų) dydžiu. Šis klausimas aktualus dėl to, kad pajamomis ir GPM objektu yra laikomas kuponas, o ne tos obligacijos pajamingumas, tai yra, tikroji grąža. Pavyzdžiui, šiais metais įsigijus Airijos vyriausybės 2019 m. obligacijas su 2 proc. metiniu pajamingumu, 2014 m. uždarbis po mokesčių siektų tik 1,12 proc., nes ši obligacija moka 5,9 proc. dydžio metinį kuponą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju efektyvus mokesčio tarifas būtų ne 15, o 44 proc.

Taip pat pažymėtina, kad mokesčiams apskaičiuoti ir toliau yra naudojamas rezultatas iš tais mokestiniais metais faktiškai įvykdytų finansinių priemonių pardavimo, o į laikomų finansinių priemonių vertės pokytį nėra atsižvelgiama. Tokia metodika ir toliau vers investuotojus metų pabaigoje imti skaičiuotuvus ir skaičiuoti, kuriuo mokestiniu laikotarpiu tikslingiau atlikti pardavimo sandorius.

Straipsnio puslapiai:

- Ramūnas Riazanskis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas