Kaip patekti į geriausiųjų dešimtuką?


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-11-05 09:23

 Naujausiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo aštuoniomis pozicijomis ir atsidūrė 17 vietoje pasaulyje. Tokį šuolį padaryti padėjo kelios pastaraisiais metais įgyvendintos reformos – paprastesnės ūkinės veiklos registravimo procedūros bei hipotekos reforma, leidžianti paprasčiau įkeisti turtą ir gauti kreditą. Kitais metais dar kelis taškus galbūt gausime dėl paprastesnio teritorijų planavimo. Kokias reformas dar reikėtų įgyvendinti, siekiant prasimušti į patraukliausių verslui šalių dešimtuką?

Lietuvai „pasisekė“, kad šis Pasaulio banko reitingas nevertina darbo santykių, reguliavimo naštos ir politinės aplinkos stabilumo. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge, kuris įtraukia šiuos ir dar daugelį kitų rodiklių, Lietuva šiemet nukrito į 48 poziciją iš 45. Kai kurios sritys turėtų kelti itin didelį nerimą. Pavyzdžiui, pagal pasitikėjimą politikais Lietuva yra 113 (blogesnėje vietoje nei Libija ar Mozambikas), reguliavimo naštą – 111 vietoje; pagal apmokestinimo masto įtaką investicijoms ir užimtumui – tik 125 vietoje pasaulyje. Akivaizdu, kad šiame reitinge Lietuva į konkurencingiausių valstybių topą šį dešimtmetį nepretenduos.

Tačiau „Doing Business“ reitinge pakilti į dešimtuką yra įmanoma. Lietuvą nuo geriausiųjų dešimtuko skiria trys probleminės sritys – ilgai trunkantis prisijungimas prie elektros tinklų, prasta investuotojų apsauga bei mokesčių našta. Būtent pastarasis rodiklis labiausiai smukdo Lietuvą – Pasaulio banko skaičiavimais, bendra įmonių mokestinė našta sudaro 43,1 procento pelno. Tai yra daugiau nei EBPO ar Europos ir Centrinės Azijos šalių vidurkis. Labiausiai mokestinę naštą, žinoma, išpučia itin dideli darbo mokesčiai, kuriuos mažinti mums, deja, sekasi labai sunkiai. Šį rodiklį dar pablogins ir ketinimai apriboti įmonių galimybes mažinti mokėtiną pelno mokestį perkeliant praėjusių metų nuostolį. Galima pasidžiaugti, kad vyriausybė nusprendė iki 2018 metų pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms.

Vis tik Lietuva galėtų žengti dar drąsesnį žingsnį ir akimirksniu padaryti sau ne itin brangią, bet visus tikrai pasieksiančią reklamą, ir taip tapti investicijų traukos centru. Tereikia visiškai atsisakyti pelno mokesčio. Pajamos iš jo ir taip nėra didelės – siekia tik apie 1 proc. šalies BVP, o dauguma ekonomistų, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai, pripažįsta, kad tai vienas iš neefektyviausių mokesčių – juk kapitalo savininkai mokesčius sumoka pelną išimdami iš įmonės – gaudami dividendus.

Svarbiausia yra tai, kad prarastas pajamas iš pelno mokesčio labai greitai kompensuotų pajamos iš kitų mokesčių. Štai, pavyzdžiui, didieji bankai Lietuvoje yra kritikuojami, kad uždirbę pelno pernai sumokėjo tik kelis tūkstančius litų pelno mokesčio. Tačiau nutylima, kad ne pelno mokestis yra didžiausias valstybės biudžeto ir viešųjų finansų maitintojas – du didžiausi šalies bankai pernai į valstybės biudžetą pervedė 112,7 milijonus litų ir dar panašia suma papildė „Sodros“ biudžetą. Užtektų tik penkių tokių užsienio įmonių, kurios susižavėjusios Lietuva pradėtų čia vykdyti veiklą, ir visi praradimai dėl pelno mokesčio atsisakymo būtų kompensuoti su kaupu. Kaip sakė Hanso Kristiano Anderseno pasakos herojai – drąsiau, drambly!

Nerijus Mačiulis yra vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

- Nerijus Mačiulis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas