Kaip R. Stonys banką pardavė (3)
(Puslapis 1 iš 3)
Eltos nuotr.
Atnaujinta:2011-01-29 09:42
2011-01-29 09:09
Pirkdamas iš Lietuvos verslininko banką, Rusijos verslininkas Igoris Desiatnikovas net negalėjo nutuokti, kad taps stambios apgavystės auka.
„Iš pradžių neplanavau pirkti banko, tad ši istorija tapo nuoseklia sutapimų serija su išdavystės elementais“, – expert.ru pasakoja I. Desiatnikovas.
O viskas prasidėjo nuo to, kad į jį kreipėsi bičiulis su pasiūlymu pirkti gerą banką – kalbėta apie Tarptautinį prekybos banką – TP–banką (Internacionalnyj torgovyj bank), kurį pardavinėjo Lietuvos verslininkas Rimandas Stonys. Rusijoje R. Stonys tapo įžymus 2001 metais, kai žiniasklaida pranešė, kad „Gazprom“ pasirašė precedento dėl trukmės (11 metų) neturinčią dujų tiekimo Lietuvai sutartį, pagal kurią gavėjas – UAB „Dujotekana“, kuriai vadovavo anuometinis Vakarų pramonės ir finansų korporacijos prezidentas R. Stonys. Buvo manoma, kad kontrolinis „Dujotekana“ paketas priklausys „Gazprom“, o bendrasavininkiu bus R. Stonio kompanija. Paskutinis bendras jo ir „Gazprom“ projektas – Kauno kombinuoto ciklo elektrinės, kurios galingumas – 350 megavatų, statyba. Šios elektrinės kontrolinis paketas turėjo atitekti Rusijos dujų monopolistei „Gazprom“. Kauno elektrinės direktorius yra tas pats R. Stonys.
R. Stonio bankas taip pat atrodė gana sėkmingas – TP–banko rodikliai buvo labai geri. „Negalima sakyti, kad tai buvo stambus bankas, tačiau jam priklausė pakankamas kapitalas, kad nekiltų jokių nepasitenkinimų iš bankų priežiūros organizacijų“, – pasakoja I. Desiatnikovas.
„Aš paprašiau savo saugumo tarnybos patikrinti informaciją apie banką. Turėjau pažinčių Centriniame Banke (CB), per juos ir pasiteiravau, kas ir kaip, o jie mane patikino, kad viskas labai gerai. Be to, sandėris dėl banko pirkimo tęsėsi apie metus, per tą laiką kas du tris mėnesius vykdavo derybos, mums atsiųsdavo dokumentus, kuriuose buvo pateiktas balansas ir t.t. Aš tyčia ilgai delsiau sudaryti sandorį, kad galėčiau stebėti banko veiklą. Visą tą laiką jis puikiai dirbo, atrodė, kad viskas tvarkoje“.
Remiantis finansų ataskaitos 2008 metų birželio duomenimis, kurią pateikė R. Stonys ir banko valdybos pirmininkas Sergejus Kučkinas, kreditų portfelis banke sudarė 400 milijonus rublių, tačiau visi kreditai priklausė patikimiausių kategorijai. Banke nebuvo jokių uždelstų kreditinių įsipareigojimų ar didelių problemų. Remiantis šiais duomenimis ir gera savininko reputacija, 2008 metų gruodį I. Desiatnikovas už 6,5 milijono dolerių nusipirko iš R. Stonio Tarptautinį prekybos banką.
„Banko steigėjos buvo šešios kompanijos, priklausančios R. Stoniui ir jo žmonai bei partneriui Piotrui Vojenko“, – pasakojo verslininkas. Tarp banko vadybininkų dominavo tik valdybos pirmininkas – Sergejus Kučkinas. Tai labai žavus žmogus, kuris paliko iš tiesų gerą įspūdį: paklusniai sėdėjo laukiamajame, pateikė visus popierius, viską aiškiai dėstė. Po banko įsigijimo aš jo neatleidau, nes pokyčiai valdyboje iškelia naujus sudėtingus klausimus.
