Kaip Rusijos finansų rinkos reaguoja į naujas sankcijas?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Kęstutis Celiešius / Ekonomika.lt

2014-08-01 12:51

 Po liepos 17 d. Rytų Ukrainoje įvykusios tragedijos, kai buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas, finansų rinkų dalyviai atidžiai stebi tolimesnę geopolitinės krizės raidą šiame Rytų Europos regione. „Danske Bank“ nuomone, Malaizijos lėktuvo numušimas pažymi naują šios besitęsiančios krizės etapą, kuris turės papildomų neigiamų pasekmių Rusijos ekonomikai – ypač Rusijos finansų rinkoms.

Malaizijos lėktuvo katastrofa buvo stiprus impulsas dar vienam šių metų Rusijos finansų rinkų kritimui. Tačiau stipresnį impulsą suteikė liepos 16 d. JAV paskelbtos naujos sankcijos, kurios palietė keturias vienas stambiausių Rusijos įmonių. Tai „Rosneft“ ir „Vnesheconombank“, kurių pagrindiniai akcininkai yra Rusijos valstybė, bei „Gazprombank“ ir „Novatek“, kurios stipriai susijusios su Rusijos dujų milžine „Gazprom”. Šiomis sankcijomis buvo apribota galimybė JAV ūkio subjektams investuoti į naujai išleidžiamus šių įmonių vertybinius popierius, ilgesnius negu 3 mėnesiai iki išpirkimo.

Belaukiant liepos 29 d. Europos sankcijų, kurios stipriai buvo nukreiptos į Rusijos valstybės valdomą finansinį sektorių, Rusijos įmonių (tiek privačių, tiek valstybės valdomų) obligacijų kainos „pramušė“ kovo mėnesį matytas kainų žemumas. Be to, šį pirmadienį Hagos arbitražo teismo sprendimas dėl 50 mlrd. JAV dolerių kompensacijos, kuri siekia apie 2,3 proc. Rusijos BVP, tik papildomai suteikė investuotojams stimulą, kuo greičiau parduoti aktyvus Rusijoje.

Europos sankcijos – paskata reitingams mažėti

Liepos 29 d. paaiškėjusios Europos sankcijos apima keletą svarbių Rusijos ekonomikos sektorių: finansų, karinę pramonę bei naftos gavybos. Europos sankcijos Rusijai numato, kad visiems Rusijos valstybinio kapitalo bankams bus apribotas kelias į ES kapitalo rinkas. Sankcijos neaplenkė ir Rusijos gynybos pramonės – paskelbtas prekybos embargas ginklais bei uždraustas eksportas prekių, kurios galėtų būti susijusios su kariniais tikslais. Sankcijos neaplenkė ir vieno iš daugiausiai pajamų į Rusijos biudžetą nešiančio naftos sektoriaus – uždraustas eksportas technologijų, skirtų naftos paieškoms ir gavybai. Krymo ir Sevastopolio teritorijose ilgesnėje perspektyvoje nebus sulaukta naujų investicijų transporto, telekomunikacijų bei energetikos sektoriuose.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog taikomos Vakarų sankcijos gali dar labiau sumažinti Rusijos investicinius reitingus. Pavyzdžiui, balandžio 25 d. dėl įtemptos geopolitinės padėties Ukrainoje „Standards & Poor’s” sumažino Rusijos investicinį reitingą nuo BBB iki BBB-. Ir tai dar nėra pabaiga. „Danske Bank“ analitikai taip pat sumažino Rusijos BVP prognozę 2014 m. nuo 1 proc, iki -0,3 proc.

Kas gresia Rusijos įmonėms?

Bendra Rusijos įmonių, kurių naujai išleidžiamais vertybiniais popieriais prekiauti uždraudė JAV valdžia, užsienio skola yra apie 100 mlrd. JAV dolerių. Skaičius įspūdingas, tačiau trumpuoju laikotarpiu šios įmonės tikrai nesusidurs su mokumo problemomis. Naftos įmonė „Rosneft“ „sėdi ant pinigų maišo“ (grynųjų pinigų turi per 20 mlrd. JAV dolerių) ir šiais metais pasirašė 270 mlrd. vertės sutartį su Kinija, pagal kurią Rusijos valstybė bendrovei „Rosneft“ dalį pinigų sumokės iš anksto. „Novatek“ trumpuoju periodu padės kita JAV sankcijoje minima įmonė „Vnesheconombank“. Niekas neabejoja, kad „Vnesheconombank“ ar „Gazprombank“ bus paremtos Rusijos centrinės valdžios. Rinkos analitikai tą patį prognozuoja ir įmonėms, kurios bus paliestos Europos sankcijų.

Straipsnio puslapiai:

- Kęstutis Celiešius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas