Kaip sparčiai augančioms įmonėms nebankrutuoti?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2013-12-13 15:27

Sparčiai augančios ir kartais per metus pardavimo pajamas didinančios įmonės yra vienos rizikingiausių ir potencialiausių bankroto administratorių klienčių, sako verslo konsultantai.

Nemaža dalis sparčiai augusių įmonių neišlaiko spartaus augimo egzamino, per daug rizikuoja arba pristinga vadybinės kompetencijos suvaldyti augimo procesą ir drastiškai pasikeitusius finansų srautus. Neretai smarkiai išaugusi apyvarta sukuria pernelyg dideles ir nekontroliuojamas sąnaudas, padidina ir trumpalaikius, ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl iki tol buvusį pelną žaibiškai pakeičia nuostoliai. Labiausiai su nekontroliuojamo augimo problema Lietuvoje susiduria statybos ir prekybos bei paslaugų įmonės, todėl jų vadovai turėtų būti ypač budrūs planuodami plėtrą, įspėja ekspertai.

Verslo konsultantas Gintautas Mažeika aiškina, kad spartus verslo augimas didina rizikas, o jų neįvertina išaugę smulkieji verslininkai.

„Greitai augant, ypač kai tas augimas matuojamas kartais arba dešimtimis procentų per metus, įmonės patenka į tam tikrą rizikos zoną tame vystymosi etape. Tai susiję su tuo, kad augimas paprastai viršija įmonės vadybinius gebėjimus ir, verslui greitai augant įmonėje, turi dar greičiau keistis verslo valdymo modelis.“

Verslo kūrimo pradžioje, pasakoja konsultantas, žmogus pats vienas paprastai atlieka daug funkcijų, tačiau verslui plečiantis vienas žmogus nebegali visko aprėpti ir profesionaliai išmanyti įvairias sritis. Šioje vietoje, pasak konsultanto, reikėtų pereiti į korporatyvųjį verslo valdymo lygį, kas nėra taip lengva.

„Ta įmonė dar nebūna labai didelė ir finansiniai ištekliai dar nebūna labai dideli, bet jau ji turi pradėti elgtis kaip didelė įmonė“, - kalbėjo G. Mažeika.

Pasak G. Mažeikos, yra keletas požymių, rodančių įmonės „perkaitimą“ spartaus augimo metu, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

„Žmonės labai daug energijos ir laiko skiria darbui, tačiau jie jaučiasi tarsi užburtame rate, iš kurio sunku ištrūkti. Labai daug laiko skiriama nuolatiniam gaisrų gesinimu. Iš kažkur vis kyla gaisrai: vieną užgesini, kitas iškyla. (...) Labai dažnai auga pardavimai, tačiau ne pelnas.“

G. Mažeika pataria sparčiai augančioms ir besiplečiančioms įmonėms pasitelkti efektyvų finansų valdymą. Be to sparčiai augančios įmonės dažnai bankrutuoja:

„Esminė klaida – jie nevaldo finansų. Dalis verslininkų finansų valdymą sutapina su buhalterine apskaita. Kai mes kalbame apie finansų valdymą, reikalinga analitinė, rodiklių sistema, pagal kurią matuojama įmonės sveikata, verslo būklė.“

Su sparčios plėtros valdymo iššūkiais susidūrusios bendrovės „Švaros broliai“ vadovas Andrius Kinderis sako, planuodamas verslo plėtrą pasitelkdavęs ne tik savo intuiciją, bet ir verslo konsultantus, kad jie kritiškai įvertintų plėtros projektus ir taip padėtų apsisaugoti nuo rizikingos plėtros.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas