Kaip suderinti finansinius vyrų ir moterų įpročius? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

manofinansai.lt

2011-05-17 16:57

„Kodėl apie dingusią kreditinę kortelę nepranešėte anksčiau?" - stebėdamasis vyriškio klausia vagystės bylą tiriantis policininkas. „Dėl to, kad vagys išleidžia mažiau nei mano paties žmona..." - atsidūsta vyriškis.

Iš pirmo žvilgsnio - paprastas, stereotipiškas juokelis. Tačiau tyrimai rodo, kad kartu - ir gana gyvenimiškas. Vasario mėnesį „Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, jog moterys labiau norėtų, kad jų antrosios pusės daugiau uždirbtų, o vyrai - kad mažiau išleistų. Kova, rodos, nuo amžių amžinųjų besitęsianti. Deja, daugelio porų gyvenime labai aktuali ir šiandien.

Kas lemia stereotipais virstančius moterų ir vyrų finansų valdymo įpročių skirtumus? Ar iš tikrųjų moterys pirkdamos renka (ir pinigus išleidžia tiesiog paieškose), o vyrai - medžioja (ir sutaupo, nes visada turi konkretų tikslą)? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome remdamiesi statistika, tyrimų duomenimis ir psichologų komentarais.

Moterys uždirba mažiau, bet valdo biudžetą

Poros finansų nagrinėjimas neatsiejamas nuo pajamų nagrinėjimo, o pajamos, žinoma, - nuo darbo užmokesčio. Jokia naujiena, kad moterų gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų. Štai paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos moterys, į rankas per mėnesį gaudamos vidutiniškai 1539 Lt, uždirbo net 15 proc. mažiau nei vyrai, kurių vidutinio atlyginimo dydis siekė 1772 Lt per mėnesį.

Tiesa, ekonominė recesija čia įpūtė šiokių tokių naujų vėjų. 2007-ųjų pabaigoje moterys uždirbo net ketvirčiu mažiau nei vyrai, o pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamo darbo užmokesčio mažėjo. Situacija pasikeitė, nes ekonominiai sukrėtimai labiausiai palietė tas sritis, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudarė vyrai: statybas, transportą ir pan. Taigi, ne tik mažėjo vyrų atlyginimai, bet daugiau jų ir apskritai neteko darbo ir buvo priversti likti namie.

Įdomūs bus tyrimai, atskleisiantys, ar tokie pastarųjų metų pokyčiai darbo rinkoje bent kažkiek pakeitė tai, kaip vyrai ir moterys dalinosi pareigas namie. Kol jų nėra, galime remtis tik 1990 ir 2003 m. Lietuvoje atliktais laiko panaudojimo tyrimais.

Nagrinėjant šių tyrimų duomenis matyti, kad 2003 m. namų ūkio ir šeimos priežiūrai lietuviai skyrė kur kas mažiau laiko nei prieš dvidešimtmetį. Daugiau laiko kitoms veikloms skirti ėmė būtent moterys - 1990 m. namų ūkiui ir šeimai jos skirdavo po penkias valandas per parą, o prabėgus keliolikai metų pradėjo šiek tiek ilgiau miegoti ir daugiau laiko skirti laisvalaikiui.

Nepaisant to, moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai vis tiek skiria vidutiniškai 2 valandomis daugiau laiko nei vyrai. Su partneriu gyvenančios moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai skyrė valanda daugiau nei vienišos.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

Maisto kainos – galvos skausmas ir Seimo nariams: pateikė naują siūlymą

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės ...

Po sustiprintos alkoholio kontrolės „bambalinį“ alų pakuotėmis perka net negeriantys

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai ...

Ilgai laukta mokesčių reforma: kas gali pasikeisti?

 Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik ...

Lenkija praranda patrauklumą: ar lietuviai vis dar susivilios vykti apsipirkti?

 Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis ...

Alkoholio reklama liejasi laisvai – gamintojai aptiko valstiečių inicijuotų pataisų spragą

 Nuo šių metų įsigaliojęs bet kokios alkoholio reklamos draudimas įnešė daug sumaišties alkoholio gamintojams. Tačiau net ir per sumaištį nebuvo sunku pamatyti, kaip gudriai galima apeiti draudimus ir toliau ...

Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

 Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių ...

Nemaloni žinia tėvams: vaikų išmokos vėluos

 Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas