Kaip tave veikia euro krizė

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Paulius Grinkevičius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-18 07:01

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys dėl dabartinės euro krizės kaltina politikus, besaikį pinigų spausdinimą ir gyvenimą į skolą lygina su pinigų mėtymu iš sraigtasparnio – esą net ekonomikos skatinimo tokia forma poveikis yra trumpalaikis, nes už tuos pinigus žmogus gali ką nors įsigyti ir kurį laiką skatinti vartojimą, tačiau ilgainiui, kai pradedama taupyti ir mažinti algas, paaiškėja, jog ekonomika susitraukusi gerokai daugiau nei tikėtasi.

O „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba jau nebe apie dviejų, bet ir trijų greičių Europą – išsivysčiusios valstybės, kurios aktyviai dalyvauja tarptautinėje rinkoje, kaip Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos šalys, besivystančios Pietų Europos valstybės ir Centrinė bei Rytų Europa, kuri dar sugeba išvengti visų krizės smūgių. Pasak ekonomisto, dabartinėje situacijoje neaišku, kas ką į kurią pusę nutemps, be to, esą nereikėtų atmesti galimybės, kad trijų greičių Europa pasuks skirtingais keliais.

Ekonomikos žinovų pasiteiravome, kaip ši euro krizė palietė kai kurias svarbias visuomenės grupes – eksportuotojus, investuotojus, nekilnojamojo turto (NT) pirkėjus ir pensininkus – ir ko jos gali tikėtis artimiausioje ateityje.

Eksportuotojas

Lietuvos eksportuotojai – vieni iš nedaugelio, kuriems euro krizė leidžia išlošti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tai sieja pirmiausia su tuo, kad pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės nėra skolų krizės nustekentos pietinės valstybės – daugiausia prekiaujame su tvirtai ant kojų stovinčia Vokietija ir Olandija. Euro krizė ateityje eksportuotojams gali atverti ir daugiau galimybių.

„Susidurdami su silpnesne paklausa euro zonoje gamintojai ieško galimybių optimizuoti veiklą ir pasiūlyti vartotojams tokios pačios kokybės, bet pigesnės produkcijos arba geresnį kokybės ir kainos santykį. Čia Lietuvos įmonės turi ko pasiūlyti, – pasakojo N. Mačiulis. – Produkcijos savikaina mūsų šalyje yra mažesnė nei euro zonos valstybėse, o kokybė artima tokiai, kokios reikia, ypač jei kalbama apie tarpinio vartojimo prekes.“

Ekonomistas Ž. Mauricas pridūrė, kad eksporto augimas dėl krizės nebuvo toks spartus, kokio tikėtasi. Esą dėl to dauguma eksportuotojų sumažino ateities lūkesčius ir investicijas, o kaip tai atsilieps ateityje, kol kas neaišku. „Iš vienos pusės, tai gali išgelbėti eksportuotojus nuo per didelių investicijų ir leisti geriau pasiruošti antrai nuosmukio bangai, bet jei bus didelė nuosmukio banga, neinvestavę šiandieną neturėsime kaip didinti eksporto artimiausiais metais“, – sakė Ž. Mauricas.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas