Kaip trumpalaikė nauda ardo gerovės pamatus

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-26 20:05

Pasaulio ekonomiką kamuoja klimato kaita, nesubalansuota užsienio prekyba, finansų krizės ir euro zona, tačiau didžiausią žalą žmonijos gerovei kelia nesugebėjimas įžvelgti ilgalaikių padarinių ir viso dėmesio sutelkimas į trumpojo laikotarpio naudą, rašo „Foreign Policy“

Pastaruosius kelis dešimtmečius trumparegystė, tarsi epidemija, siaučia visoje Žemėje ir kelia grėsmę mūsų ateičiai.

Šios epidemijos priežastys – kelios. Didele dalimi derėtų kaltinti vis sudėtingėjančią pasaulio ekonomiką, kurios planavimas tampa nepavaldus žmogaus protui.

Pakanka įsivaizduoti šachmatų meistrą, kuris gali numatyti kelis ėjimus į priekį, tačiau kas nutiktų jeigu šachmatų lenta ir figūrėlių skaičius taptų kelis kartus didesnis. Šachmatininko galimybės suplanuoti būsimą žaidimą tampa ribotos, nes atsiranda vis daugiau galimų žaidimo kombinacijų.

Lygiai toks pats reiškinys vyksta ir globalioje ekonomikoje, kurioje pamažu nyksta dirbtinės sienos tarp valstybių, stiprėja tarptautiniai prekybos ir finansų ryšiai. Visas pasaulis tampa viena ekonomikos žaidimų aikštele, kurioje kasdien daugėja kintamųjų, galinčių pakeisti viso žaidimo eigą. Bėda ta, kad žmogaus protas yra nepajėgus suplanuoti visų galimų ekonominio pokerio kombinacijų.

Seniau, kuomet ekonomikos struktūra buvo gana primityvi, gyventojai dar galėjo sąlyginai lengvai kurti ilgalaikės perspektyvos planus. Žmogus didele dalimi buvo savo laimės kalvis ir nuo jo nepriklausančios aplinkybės turėjo mažesnę įtaką.

Šiandien padėtis pasikeitė radikaliai ir ilgalaikis planavimas tapo kur kas sudėtingesnis, nes bet kokius norus gali sugriauti nuo mūsų visiškai nepriklausantys pasauliniai procesai. Mūsų karta gyvena neužtikrintumo eroje, kurioje netikėtumai slypi už kiekvieno kampo.

Efemeriško planavimo pavyzdžių galima atrasti kone kiekvienoje ekonominės veiklos srityje. Verslo pasaulyje klesti ketvirčio finansinių ataskaitų kultūra. Rinkos godžiai laukia ar trijų mėnesių analitikų prognozės pasitvirtins realiuose buhalterinio balanso skaičiuose ir joms visai nerūpi kokia buhalterinė bei teisinė akrobatika buvo panaudota piešiant finansinius bendrovių rezultatus (prisiminkite „Enron“ bei hipotekinių paskolų rizikos vertinimą).

Panaši padėtis ir politiniuose procesuose, kuomet partijos beveik pusę savo kadencijos rūpinasi ne šalies reikalais o būsimais rinkimais ir telkia jėgas finansavimo pritraukimui bei populistiniams sprendimams, kurie garantuotų pakartotinį perrinkimą. Svarbiausi ekonominio planavimo klausimai yra paliekami savieigai arba vystomi taip lėtai, kad šalies ūkis nespėja prisitaikyti prie globalių pokyčių.

Narcisizmas tapo antra trumpalaikio mąstymo ir planavimo priežastimi. Asmenybės pokyčius galima palyginti remiantis istoriniais duomenimis. Narcisizmas dažniausiai yra susijęs su empatijos stoka. Psichologų apklausų duomenimis nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tarp sėkmingų universiteto studentų nuolat augo narcisizmo požymių turinčių asmenų skaičius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas