Kaip turėtų atrodyti kontrolė „be E“?

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-04-11 14:36

Rinką prižiūrinčios institucijos susikūrė blogą reputaciją. Jų sprendimai neprognozuojami, naujiems reikalavimams pritaikyti institucijos duoda mažai laiko ir neaiškina, kaip vykdyti iškeltus reikalavimus, vengia patarti, siekia užklupti netikėtai ir nubausti.

Teisingumo ir Ūkio ministerijų atliktame ūkio subjektų nuomonės tyrime apie priežiūros institucijas kaip gerosios praktikos pavyzdžius rinkos dalyviai paminėjo tik Valstybinę mokesčių inspekciją ir Valstybinę kelių ir transporto inspekciją.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įvardyta kaip viena institucijų, kuriai labiausiai reikia pokyčių. Tačiau net ir griežti šios institucijos kritikai, matyt, neįvertino šios tarnybos „gebėjimų“. Kai VMVT nurodė, kad nuo balandžio 1-osios visi maisto produktai, kuriuos ženklinant naudojami teiginiai apie E - maisto priedų nebuvimą, turi būti patikrinti laboratorijose, žagtelėjo net didžiausi skeptikai.

Pirmoji reakcija buvo dėl termino - kaip įvykdyti reikalavimą per tokį neįmanomai trumpą laiką? Juk gamintojai nurodymą gavo kovo viduryje, o prekybininkai – kovo 24 dieną. Kodėl VMVT nepaiso Vyriausybės patvirtintų teisėkūros taisyklių, kad naujas arba keičiamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną.

Formalus atsikalbinėtojas pasakys, kad ši tvarka taikoma tik Vyriausybės nutarimams. Tačiau Vyriausybės siekius atliepianti institucija pasistengs laikytis ne tik nutarimo raidės, bet ir dvasios. Juk jei Vyriausybės nutarimai turi būti skelbiami ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, kodėl tada priežiūros institucijos tokios tvarkos nesilaiko?

Ieškant kuo pagrįsti VMVT reguliavimą, galima pamanyti, kad jį išprovokavo itin dideli ir žmogaus sveikatai pavojingi „radiniai“ produktuose. Žmonės prisiklausė istorijų apie kirminus silkėje, ant mėšlo išaugintus česnakus ir visokius nuodus maiste. Tačiau būtent VMVT atstovai viešai tikino, kad Lietuvoje maisto sauga atitinka keliamus reikalavimus, ir kartais taikomi net griežtesni reikalavimai nei Europos Sąjungos (ES) šalyse. Bet kaip yra iš tikrųjų?

Vartotojų klaidinimas, kuriuo tarnyba grindžia savo intervenciją, yra ir gerokai perdėtas, ir ne visų produktų atveju vienodas. Pavyzdžiui, kai kurių maisto produktų gamybos procese nenaudojami E priedai. Tačiau minėtųjų priedų produkte gali atsirasti dėl to, kad jam gaminti naudotose žaliavose tokių E būta. Tačiau kad ir kaip žiūrėsi, šiame produkte šių priedų yra kur kas mažiau, nei tame, kurį gaminant buvo papildomai panaudota E, jo galiojimo laikas taip pat trumpesnis. Kai kurie gamintojai informuoja pirkėjus net ir apie tokius minimalius „E likučius“, kiti – ne. Tai rinkodaros sprendimai. Tačiau tarnybos kirvis vienodai kerta visiems – uždrausti.

Rinkoje esama skirtingų praktikų, kaip vartotojai informuojami apie E. Tačiau neatsižvelgdama į šiuos esminius skirtumus, VMVT imasi nustatyti tokį kontrolės mechanizmą, kuris skaudžiausiai baus geriausiai vartotojus informavusius gamintojus, o atlaidžiausias bus tiems, kurie E mažinimu apskritai nesirūpino!

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas