Kaip užkariauti aukščiausius ES postus (1)

(Puslapis 1 iš 4)


Balsas.lt nuotr.

Vilis Normanas / Balsas.lt

2014-09-30 17:27

Neseniai praūžę Europos parlamento rinkimai dar kartą įrodė, kad nusistovi tam tikra europinės politikos tradicija, kurioje ryškėja aiškūs lyderiai, nuosekliai užimantys aukščiausius ES postus.

Pirmiausia pažvelkime, kam lengviausia tapti europarlamentarais Lietuvoje. Ir čia aiškiai matome du skirtingus atvejus: populistinių-vienatinių partijų lyderius, kurie įsikūniją į europarlamentarus ir specialiai Europai paruoštus politikus, kurie dėsningai „parenkami“ būtent EP. Kalbėti apie V. Uspaskichą, V. Tomaševskį ar R. Paksą tikrai neverta, nes tai kažkas tarp cirko ir juodojo, bet ne humoro, o apskaitos.

Tradiciškai konservatoriai stengiasi sujungti jaunystę ir patirtį. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra tarsi jaunos europietiškos konservatorių kartos simbolis. Karjeros pradžioje ji buvo niekuo neišsiskirianti tyli pelytė, nuolankiai vykdžiusi kiekvieną arogantiškų konservatorių partijos patriarchų nurodymą. Kukliai besišypsanti, niekada neišsišokanti, davatkiškai santūri, dažniausiai tik moralizuojanti politikos naujokė per pirmą kadenciją EP nesužibėjo, bet jos misija ir nebuvo tapti pastebima figūra. Jos misija – tapti europietiška Irena Degutiene. Moterimi, kurią nors prie žaizdos dėk. Moterimi, kuri įkūnija patį konservatorišką moteriškumą: nuolanki, tyli, nepastebima, skirta tik vyrams, šeimai ir vaikams. Kadangi konservatoriai neturi jokių išskirtinių politinių idėjų nei ekonomikoje, nei kitur, vieninteliais šios partijos ginklais tampa žaidimas tautos simboliais.

Neabejotina, kad dar penkerius metus politikė pasisakys tom pačiom temom, kurios daugiau ar mažiau apskritai nekeičia žmonių gyvenimo. Ji kalbės apie ekologiją ir šeimos instituciją, kažką pasakos apie būtinybę tapti pilietiškais ir po to susigrums su P. Gražuliu dėl žmogaus teisių. Žodžiu, ir toliau bus kukli, protinga ir laikysis partijos padiktuoto kurso.

Tai sena ir gili konservatoriška tradicija, kurią pradėjo dar Laima Andrikienė, šiais metais nepatekusi į EP. Ši moteris puikiai suprato, kad dorovingas įvaizdis – tiesiausias kelias į ES postus. Nors niekas (nei ji pati) negalėtų įvardyti nei vieno politinio nuopelno (išskyrus tą legendinį nelemtą laiko supainiojimą), jos knygomis užversti universitetai ir visos Lietuvos bibliotekos. Tarsi būtų kokia nors legendinė asmenybė, apie save ir savo darbą EP L. Andrikienė prirašė tomų tomus. Knygose – nuobodūs pliurpalai apie ES biurokratiją, kuri nerūpi nei patiems biurokratams, dar kažkas apie ją pačią ir jos požiūrį į tai. Ir panašūs dalykai, kuriem net epitetų surasti sunku. Šiais metais L. Andrikienės stiliaus politiku tapo Algirdas Saudargas. Nors Lietuvoje jaunimas mažai žino šį politikos veteraną, bet praeityje, matyt, vyras buvo svarbi figūra, jei senatvėje ilsėtis yra siunčiamas ne į Birštoną, o į Briuselį. Ryškių politinių nuopelnų jis irgi neturi. Na, jis tiesiog rimtas ir protingas vyras, kurio darbus atspindi jo moralinis nusistatymas. O gal čia klaida? Ne.

Straipsnio puslapiai:

- Vilis Normanas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas