Kalbėti apie verslo paskolų proveržį ankstoka

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-10-28 17:07

 Žiniasklaida jau kuris laikas mėgina įžiūrėti aiškesnes bankų skolinimo tendencijas, reaguodama į aiškiai fiksuojamus optimistinius verslo lūkesčius. Logiška manyti, kad geri fundamentalūs rodikliai ir gerai vertinamos perspektyvos turėtų atsispindėti ir augančiame paskolų portfelyje.

Norintiems gerų žinių pranešu – lūkesčiai pildosi. Per rugsėjį bendrasis paskolų portfelis išsipūtė 458 milijono litų ir tai yra didžiausias mėnesio šuolis šiemet. Maža to, liūto dalį sudarė paskolų privačioms įmonėms apimties augimas – plius 402 mln. litų.

Proga pasidžiaugti yra, tačiau tuo pačiu norisi kliūstelėti šiek tiek šalto vandens pernelyg dideliam entuziazmui nuraminti. Bendrasis paskolų portfelis verslui šiuo metu sudaro 23,9 mlrd. litų ir tai yra maždaug tiek pat kaip ir metų pradžioje. Vadinasi, kalbėti apie verslo paskolų proveržį dar ankstoka, nepaisant gerų poros mėnesių rezultatų.

Verslas pakankamai optimistiškai vertina perspektyvas, tas tiesa. Tačiau tiesa yra ir tai, kad investicijų į technologijas ir gamybos procesą apimtys vis dar išlieka gana menkos, o tai reiškia, kad verslas, nepaisant gerėjančių lūkesčių, vis dar vengia priimti į ateitį orientuotus sprendimus. Taigi, teorinės ir praktinės prielaidos paskolų portfelio augimui yra, valios veikti kol kas mažoka. Galima spėti, kad po karčių krizės pamokų verslininkai išties devynis kartus pamatuoja prieš priimdami ilgalaikius sprendimus.

Tuo tarpu indėlių pasaulyje viskas aišku – portfelis toliau lėtai bet užtikrintai didėja. Tiesa, rugsėjis patvirtino šiems metams būdingą tendenciją – prieaugis pastebimas einamosiose sąskaitose, tuo tarpu terminuotųjų indėlių dalis po truputį senka. Suprantama – ilgesnio laikotarpio depozitų laikymo sąlygos šiuo metu nėra pačios geriausios.

Rugsėjį augo ir bendrasis būsto paskolų portfelis, tiesa, simboliškai – vos 14,8 mln. litų. Tuo tarpu naujai išduotų būsto paskolų suma šiek tiek sumažėjo ir siekė 162 mln. Kitą vertus, ji vis dar pakankamai didelė, kad nekiltų abejonių dėl į rinką sugrįžusio aktyvumo.

Mėginant apibendrinti visus rodiklius peršasi gana neįprasta išvada – bankai šiuo metu tarsi privalo sekti paskui nenuspėjamus reguliavimo ir teisinės aplinkos pokyčių lūkesčius. Paprastai būna atvirkščiai – bankininkystė dėl savo gebėjimų analizuoti, prognozuoti ir vertinti tendencijas būna procesų avangarde.

Kas nutiko? Drįstu teigti, kad nebūdingą bankų elgesį formuoja nuolatinės pastangos keisti žaidimo taisykles, siekis nubausti ir noras suvaržyti.

Politinėje erdvėje mąstoma paprastai – bankus verta nubausti griežtinant reguliavimo priemones ir tuo pačiu skatinant alternatyvas. Deja, tokia veikla dažniausiai lemia mažėjančias bankų galimybes sąžiningai konkuruoti ir didėjančias alternatyvių bankininkystei žaidėjų galimybes parazituoti bankų sąskaita.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Kropas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas