Kalėdos atneša pakeltą MMA (5)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2012-12-18 14:25

Artėja Kalėdos, norisi tikėti Kalėdų stebuklu, naktį kalbančiais gyvuliais ir dovanomis apipilančiu Kalėdų seneliu. Į Kalėdų senelio vaidmenį įsijautė ir naujoji valdančioji koalicija – nuo Naujųjų metų ji nori minimalią mėnesio algą pakelti iki 1000 litų. Kaip tikram Kalėdų seneliui, valdžiai dovaną reikia tik atnešti, pati dovana gi ne iš politikų kišenių. Visą minimalios algos kėlimo dovaną apmokės kažkas kitas. Savivaldybės skaičiuoja, kad joms tai kainuos apie 98 mln litų. Tačiau jos pernelyg nesijaudina – gal šią sumą kompensuos valstybės biudžetas, o jei ir nekompensuos – juk irgi ne savus pinigus skirsto.

Bet grįžkime prie klausimo, ar esame ekonomiškai subrendę pakelti MMA ir kad toks kėlimas neturės neigiamų pasekmių. Kad atsakytume į šį klausimą verta grįžti į 2009 metus, patį krizės įkarštį. Įmonių pajamos tuomet smuko, kai kurių apyvarta sumažėjo net 90 procentų. Buvo mažinamos algos, kartais net 30 - 50 procentų. Tačiau toks prievartinis karpymas nepalietė minimalios algos. Ji, nustatyta krizės priešaušry, 2008 metų pradžioje, taip ir nebuvo sumažinta per visą krizės laikotarpį. Suprasčiau, kad jei MMA būtų mažinta, tuomet ekonomikai grįžtant į prieškrizinių metų lygį, tikrai būtų verta kalbėti ir apie MMA dydžio grąžinimą. Tačiau dabar, kai krizės žaizdos dar toli gražu neišlaižytos, demonstruoti gerovę MMA kėlimu yra primityvi saviapgaulė.

Suprantama, kad jei įmonė didelė ir joje yra nedaug MMA gaunančių žmonių, tai stipriai jos būklės nepaveiks. Tačiau jei net ir didelėje įmonėje yra kiek daugiau MMA gaunančių žmonių, teks priimti sprendimus ne tik dėl šių asmenų. Reikės peržiūrėti visą darbo apmokėjimo sistemą, kelti algas ir tiems, kurie dabar gauna iki 1000 litų. Taip elgtis vers motyvacijų sistema. Jei algos skiriasi nestipriai, ir įmonėje dirba daug darbuotojų dabar gaunančių 1000 litų, algų kėlimas gali tapti masiniu. Gali gautis ir visai nemenka finansinė našta, nes darbdaviui didės ir socialinio draudimo įmokos. Dėl MMA kėlimo, bendra darbo vietos kaina padidės apie 200 litų per mėnesį, 2400 litų per metus.

Su MMA didinimu susijęs ir kitų mokesčių – verslo liudijimų ir sveikatos draudimo įmokų kilimas. Juos moka patys smulkiausi rinkos dalyviai, tačiau ir patys lanksčiausi. Padidėjusias sveikatos draudimo įmokas savanoriškai mokės, bet štai verslo liudijimo gali imti vengti, įsigyti jį trumpesniam laikui, toms dienoms, kai gauna pajamų. Arba apskritai veikti be jo, gal net bedarbiu apsimesti – tada nė sveikatos draudimo mokėti nereikės. Žmonės skaičiuoja pinigus ir jiems sveikatos draudimo įmokų padidėjimas 16 litų per mėnesį – jau apsunkinimas, į kurį sureaguos vos galą su galu suduriantys žmonės.

MMA kėlimas yra paslėptas mokesčių didinimas. Anoji valdžia tai darė atvirai, ši – gudraudama. Juk jei valdžia rūpintųsi žmogumi, ji padidintų nepamokestinamąjį pajamų dydį. Dabar gi valdžia godžiai skaičiuoja papildomas įplaukas į „Sodros“, Sveikatos ir nacionalinį biudžetą. Jei daiktus pavadiname savais vardais, ir minimalios algos kėlimas atsistotų į savo tikrąją – mokesčių kėlimo – vietą – tuomet teisinga būtų šiam žingsniui pritaikyti Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį, reikalaujantį kad mokesčių mokėtojui nepalankūs mokesčių pakeitimai įsigaliotų bent po 6 mėnesių nuo jų priėmimo. Žymiai geriau nebūtų, bet bent jau būtų laiko pasiruošti.

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė

 

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas