Kalėjimo kamščių įvairovė

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Remigijus Šimašius / simasius.popo.lt

2012-07-26 11:35

 Prieš kelias dienas privažiuoju prie Pravieniškių pataisos namų – įstaigos, kurioje bausmę atlieka daugiau nei trečdalis visų nuteistųjų.

Netoli įėjimo matau grupelę jaunuolių, iš toli panašią į tokią, kurią neretai vakarais galima pamatyti kokio miestelio centrinės aikštės prieigose: patiuninguotos kreivai pastatytos mašinikės, treningiukai, išsižergusi vaikinukų stovėsena, pora pasitempusių panelių, per rankas kursuojantis šampano butelys (teisės aktų pažeidimas per pirmąsias laisvės minutes). Beje, įdomu bus sužinoti kaip į pranešimą apie tai sureagavo policija. Akivaizdu, kad kažkas džiaugsmingai išėjo į laisvę, kažkas džiaugsmingai išėjusius pasitinka.

Prieinu paklausinėti apie gyvenimą ir laisvės atėmimo patirtį. Vienas manęs vengia, nes ne lygis su ministru šnekėtis tuo metu, kai su savo kompanija priešais administracijos langus nusprendė akibrokštą su šampanu surengti. Kiti, nors ir ne lygis, kažką šnekasi.

Vaizdelis liūdnas, kai matau jaunus veidus ir nei krislelio noro nei civilizuotai elgtis, nei dorai užsidirbti pragyvenimui. Klausimas tik vienas – kur bus kito atsisėdimo vieta – Lietuva, Norvegija, Venesuela? Linkiu, kad taip nebūtų, bet bijau, jog labai tikėtina (jie jie nesusivoks), kad bus būtent taip. Beje, patikrinau, jie ir išėjo atlikę visą paskirtą bausmės laiką, o ne pagal lygtinio paleidimo tvarką.

Tokios išraiškos, manierų ir elgesio vyrukus kažkada vadindavo kalėjimo kamščiais. Tokių daugelis gyvenime esame sutikę savo kiemo, klasės ar darželio draugų rate. Šįkart sutiktieji akivaizdžiai dar pradedantieji ir kupini naivių vilčių, kad kitą kartą jų nepagaus.

Tačiau istorija ne apie tai. Ji apie tai, kaip reikia realizuoti bausmes nusikaltusiems asmenims, kad nusikaltėlių būtų mažiau.

Dirbant su nuteistais asmenimis reikia suvokti, kad yra bent trys šių klientų kategorijos, ir su kiekviena kategorija darbo principai skiriasi iš esmės. Po liepos 1-ąją pagaliau įsigaliojusių įstatyminių pasikeitimų atsiranda galimybė tai realizuoti praktiškai, ir geri pokyčiai laisvės atėmimo sistemoje gali įgauti naują mastą.

Pirmoji nuteistųjų kategorija yra tikrieji kalėjimo kamščiai. Pareigūnai, turintys padėti jiems grįžti į normalų gyvenimą gali kad ir į mazgą susiraityti – visa tai beviltiška. Kalėjimo kamščiams artimos vertybės yra iš nusikalstamo pasaulio, o ne iš normalių žmonių pasaulio. Todėl būkime atviri, daugeliu atveju mes su tokiais nieko negalime padaryti, išskyrus intensyviai stebėti, greitai pagauti nusikaltus. O kai nieko negalime padaryti, tai ir imituoti darymo neverta.

Tiesa, pagalvoti kaip galima žmogų iš šio liūno išstumti, galima ir net būtina. Ir kai kurių sprendimų yra. Pavyzdžiui, kad ir aiški žinia, kurią siunčia naujai suformuotos lygtinio paleidimo komisijos –kad pasirinkus tarnavimą kalėjimo nusikaltėlių subkultūroms išeiti į laisvę lygtinai šansų beveik nėra. Pasirinkus kabinimosi į teisėtą gyvenimą kelią – tų šansų išauga dešimtimis kartų. Kad ir tą dieną Pravieniškėse – konkretus nuteistasis nebuvo išleistas į laisvę dėl to, kad atsisakė siūlomo darbo (o atsisakė dėl to, kad tarp užkietėjusių nusikaltėlių tai nepriimtina). Jeigu žmogus suvoks, kad būti nusikaltėliu tikrai nebeapsimoka, jo atžvilgiu atsiranda vilties.

Straipsnio puslapiai:

- Remigijus Šimašius

simasius.popo.lt

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas