Kam Latvijai euras?


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2013-06-06 07:29

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Latvija nepasidavė 2009 metų skeptikams

Baltijos šalių konkurencijos elementas niekada taip ir neišnyko iš visuomenės pasąmonės. Nebyliai Latvija buvo apibūdinama kaip labiausia per krizę smukusi ir sunkiausiai atsigaunanti ekonomika. Iš tiesų, palyginti su prieškriziniu lygiu, Lietuvos BVP atotrūkis yra mažesnis nei Latvijos. Tačiau šalis sugebėjo paneigti skeptikų kalbas ir ne tik išsaugojo (titaniškomis pastangomis) stabilų latą, bet ir sugebėjo suvaldyti ūkio sąlygas taip, kad pirmiau už mažiau problemų turinčią Lietuvą tapo euro zonos nare.

Euras savaime negarantuoja ekonominės gerovės

Ką laimi Latvija ir kokią įtaką tai turės Lietuvai? Lietuva vis dar lieka be euro, ir tai – jokia ne tragedija. Kaip ir pats euras savaime nežada ekonominio gerbūvio. Tačiau mažoms atviroms ekonomikoms, kokios yra tiek Estija, Latvija, tiek ir Lietuva, užsienio kapitalo klausimas visada buvo ir liks svarbus. Užsienio investuotojo požiūriu lyginant dvi ganėtinai panašias ekonomikas, veikiausiai bus renkamasi turinti geresnių „kokybės“ kriterijų. Nepaisant to, kad euro stabilumas kelia abejonių tarptautinės finansų rinkos dalyviams, Rytų Europos šalims narystė pinigų sąjungoje vis tiek laikytina teigiamu, o ne neigiamu faktoriumi. Taigi, ateityje Lietuva gali pralaimėti Latvijai pritraukiant užsienio kapitalą. Be to, palankesnėmis taps ir užsienio prekybos sąlygos su Vakarų Europa, nes nelieka nepatogumų dėl skirtingų valiutų.

Pigesnis skolos aptarnavimas

Kitas svarbus elementas – nelieka valiutos rizikos ir devalvacijos grėsmės. Ir tai susiję ne tik su įvairių transakcijų kaina, bet ir su palūkanų normų aplinka. Nebelieka rizikos premijos virš palūkanų eurais ir tai savaime reiškia pigesnį skolinimąsi. O svarbiausia, kad galų gale tai reikš ir pigesnį valstybės skolos finansavimą – finansų rinkose tai turėtų sumažinti palūkanas. Jei ekonomika ir toliau bus „tvarkinga“, euro turėjimas netruks iššaukti ir geresnius užsienio skolos reitingus ir dar mažesnes palūkanas už skolą.

Kokia NEnarystės nauda?

Norėtųsi kiek kitaip pasukti klausimą dėl Lietuvos (ne)noro turėti eurą. Kokia mums nauda iš NEnarystės euro zonoje? Ryšiai su Vakarų Europa yra stiprūs ir jie mums pernelyg svarbūs, kad nutrūktų. Esame maža ir atvira ekonomika, ir šiandien vis tiek žaidžiame pagal euro taisykles. Nuosavos pinigų politikos neturime ir nepanašu, kad ketiname turėti greitu metu. O litas ir taip yra euras dėl galiojančio valiutų valdybos modelio. Lietuvai dėl Latvijos būsimos narystės reikėtų tik pasidžiaugti, net jei ir iš dalies pralaimėtume konkurenciją dėl kapitalo. Kad ir kaip būtų – euro turėjimą finansų rinkos laikys ekonominio stabilumo požymiu Baltijos šalių regione, ir tai žada palankių išorinių poveikių.

 

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas