Kam lietuviams prireikia grynųjų?


Fotolia.com nuotr. Pinigai

2016-04-21 13:33

Norėdami atnaujinti būstą, atsiskaityti už medicinines paslaugas ar įsigyti stambesnių pirkinių lietuviai renkasi kreditą grynaisiais – tą rodo vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikiančios finansų bendrovės „General Financing“ atlikta klientų apklausa.

Apklausos metu bendrovė teiravosi į jos klientų aptarnavimo skyrius ateinančių žmonių, kokiems poreikiams jie ima kreditą grynaisiais. Apklausos rezultatai rodo, kad pasiskolintą sumą gauti grynaisiais pageidauja tiek vyrai, tiek moterys. Lietuvos gyventojai grynuosius šiuo metu dažniausiai skolinasi norėdami investuoti į būstą ar jo remontą. Šioms išlaidoms paimtą kreditą skiria 20 proc. žmonių. Dar 18 proc. grynaisiais skolinasi medicininėms išlaidoms, o 17 proc. – stambesniems pirkiniams įsigyti.

Tendencijos keičiasi

Tokią pat apklausa buvo atlikta ir 2013 metais. Tuomet grynaisiais lietuviai daugiausiai skolinosi norėdami įsigyti stambesnius pirkinius (30 proc.), o investicijos į būstą ar jo remontą buvo antroje vietoje (25 proc.).

Įdomu tai, kad per dvejus metus labiausiai sumažėjo žmonių, kurie grynaisiais skolinasi atostogoms. 2014 m. tokių buvo 8 proc., o šiais metais atliktoje apklausoje toks poreikis beveik nebuvo paminėtas.

„Bendrą tendenciją, jog mūsų šalies gyventojai dažniausiai skolinasi būsto įsigijimui ir remontui, stebime jau keletą metų. Nenuostabu, kad ir tarp besiskolinančių grynaisiais tokių klientų turime daugiausiai. Tuo tarpu išaugusi grynųjų paklausa medicininėms išlaidoms padengti rodo, kad žmonės drąsiau skolinasi paslaugoms, už kurias atsiskaityti paėmus kreditą dar nėra visuotinai įprasta,“ – apklausos rezultatus komentavo ekspertas Konstantinas Balakinas.

Kaip ir prieš trejus metus, dažniausiai imti kreditą grynaisiais yra linkę vidutinio ir vyresnio amžiaus lietuviai. 46 m. ir vyresni žmonės sudaro daugiau negu pusę visų, norinčių pasiskolintą sumą gauti grynaisiais. 36-45 m. amžiaus žmonės sudaro 26 proc. Lyginant su 2013 m. vartojimo kreditas grynaisiais vis mažiau domina pačią jauniausią – 21-25 m. amžiaus – auditoriją. Prieš trejus metus tarp besiskolinančių grynaisiais tokių buvo apie 17 proc., o šiais metais – tik 4 proc.

Daugiausiai žmonių, kurie pirmenybę teikia vartojimo kreditui grynaisiais, kaip ir 2013 m., gyvena didžiuosiuose šalies miestuose.

„General Financing“ statistika rodo, kad per pirmus tris 2016 m. mėnesius lietuviai grynaisiais vidutiniškai skolinosi 570 Eur. „General Financing“ pastebi, kad vartojimo kredito grynaisiais paslaugos poreikis šalyje auga. Lyginant su 2013 m., grynųjų pinigų sandorių padaugėjo beveik 20 proc.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas