Kam priklauso kosmoso gėrybės? (1)

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Sergejus Stonkus / Panevėžio balsas

2012-01-23 11:02

Pastarųjų metų technologijų pažanga neleidžia abejoti: kosmosas su visais jo neišsenkančiais turtais netrukus bus ranka pasiekiamas kone visiems – jei tik nekils karas dėl nuosavybės teisių į tas gėrybes.

Tyliose varžytuvėse dėl kosmoso dalyvauja ne tik kvaištelėję milijardieriai – mokslo entuziastai, bet ir valstybės. Didžiausias visų jų svajonių objektas ir svarbiausias tikslas yra Mėnulis, su jo dar neliestais įvairiausių naudingųjų iškasenų klodais.

2013-aisiais Mėnulio Vaivorykštės įlankoje turėtų nusileisti Kinijos mėnuleigis „Chang‘e 3“. Greičiausiai beveik tuo pačiu metu kaip ir Indijos mėnuleigis „Chandrayaan-2“.

O ir praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio lenktynių dėl Mėnulio dalyvės niekur nedingo: kitąmet JAV ruošiasi pasiųsti į kosmosą Mėnulio orbiterį, Rusija padeda indams organizuoti jų aparato nusileidimą Žemės palydove bei planuoja pati dar po metų padaryti tą patį.Europos kosminių skrydžių agentūra irgi nesnaudžia – ruošiasi nuosavo mėnuleigio nusileidimui Mėnulio pietiniame ašigalyje 2020 metais.

Taigi galima drąsiai pasakyti, jog antrosios lenktynės dėl Mėnulio jau prasidėjo. Tik šįkart pagrindinis prizas yra ne jis pats, bet jo ištekliai: kas greičiau juos pasieks, greičiau suras, greičiau už kitus pareikš savo teises į juos ir iš to užsidirbs pasakiškus pinigus. Bet yra viena nedidelė problemėlė. Pasirodo, niekas tiksliai nežino, ar iš viso yra teisiškai įmanoma turėti kokios nors nuosavybės kosmose.

Vieta, kur negalioja jokie įstatymai

Teisininkai jau gerus keturiasdešimt metų diskutuoja dėl nuosavybės už mūsų planetos ribų koncepcijos. Gal šis klausimas liktų akademinis dar tiek pat dešimtmečių, jeigu ne spartus technologijų šuolis, dėl kurio Saulės sistemos išteklių eksploatavimas nėra fantastinių filmų siužetas.

Deja, žmonėms, pradėjusiems lenktynes dėl kosmoso užkariavimo, nė nešovė į galvą, jog kada nors taps labai svarbu, kad ir toje beorėje erdvėje galiotų bent kokios įstatymų normos. Rezultatas – visiškas teisinis vakuumas. Kaip sako specialistai, jeigu šiandien tektų rašyti kosmoso teisės vadovėlį, dvidešimt jo puslapių užimtų faktai, šimtą aštuoniasdešimt – klaustukai. Tiek daug dalykų liko neaptarta, neapgalvota. Tačiau šitai labai greitai turės pasikeisti. Jau nebe tik valstybėms, bet ir privačioms komercinėms kompanijoms reiškiant pretenzijas į kosmosą, bent šiokia tokia teisinė struktūra tampa gyvybiškai svarbi.

Šiuo metu vienintelis galiojantis „kosminis įstatymas“ yra Jungtinių Tautų 1967 metais sudaryta Tarptautinė kosmoso sutartis. Tai savotiška kosmoso „laisvių chartija, kuria remiantis ateityje greičiausiai ir bus kuriami visi kiti įstatymai. Bet šiame dokumente yra vienas labai įdomus kabliukas: jame teigiama, jog bet kokie teritoriniai ginčai dėl kosmoso negalimi, nes nė viena valstybė negali pasisavinti kosmoso erdvės ir dangaus kūnų. Apie individualius asmenis ir privačias kompanijas sutartyje nė žodžiu neužsimenama.

Straipsnio puslapiai:

- Sergejus Stonkus

Panevėžio balsas

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas