Karinis Rusijos laivynas atgimsta? (2)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volvoj / Geopolitika

2013-01-21 09:05

2013 m. sausio pabaigoje Rusijos gynybos ministerija nusprendė surengti karinio laivyno pratybas, kuriose dalyvaus visų keturių šalies laivynų (Šiaurės, Baltijos ir Juodosios jūrų bei Ramiojo vandenyno) laivai. Jos vyks Juodojoje ir Viduržemio jūrose. Pažymėtina, kad tokio masto pratybos yra rengiamos po labai ilgos pertraukos.

Tačiau ši žinia nestebina, ir ne vien todėl, kad pastaruoju metu kariuomenės finansavimas Rusijoje gerokai išaugo. Kaip pareiškė karinės pramonės ir karinius reikalus kuruojantis vicepremjeras D. Rogozinas (iki galo dar neaišku, kas įtakingesnis karinėje srityje – jis ar gynybos ministras), Rusijoje ruošiamas karinės jūrų galios plėtros 30 metų perspektyvai planas, kuris turėtų būti parengtas jau 2013 m. birželį. Atitinkamą įsakymą davė dar ministras pirmininkas V. Putinas. „Pagrindinis šios programos tikslas – remiantis ilgalaike planavimo perspektyva sukurti laivyno išsaugojimo ir subalansuotos plėtros pagrindus“, – pažymėjo D. Rogozinas, pridurdamas, kad 2012–2014 metais kariniam Rusijos laivynui bus skirta dešimt procentų viso karinio užsakymo biudžeto.

Iš viso karinio laivyno modernizavimui iki 2020 m. bus skirti penki trilijonai rublių, kurie bus panaudoti šimtui povandeninių ir įprastų laivų įsigyti, įtraukiant 20 nestrateginių ir 8 strateginius atominius povandeninius laivus, 35 korvetes ir 15 fregatų. Be to, bus rekonstruotos ir modernizuotos esamos karinio laivyno bazės ir aerodromai. Jau iki 2016 m. Rusijos karinės jūrų pajėgos turėtų gauti šešis atominius povandeninius laivus ir 18 vandens paviršiaus laivų.

O 2016 m. planuojama pradėti statyti šešis eskadrinius minininkus, kurie, pasak „Vieningos laivų statybos korporacijos“ vadovo R. Trocenkos, taps „rusiškos prieškosminės gynybos atspirties taškais pasaulio vandenyne“. Manytina, kad juose stovės jūrinis kuriamos zenitinės priešlėktuvinės/priešraketinės sistemos S-500 analogas.

Pasak paskutinių pranešimų, 2018 m. turėtų baigtis naujo rusiško lėktuvnešio projektavimas ir prasidėti jo statyba. Iš pradžių buvo manoma, kad projektavimo darbai bus užbaigti 2014 m., bet, kaip pranešė laikraštis „Izvestija“, karinio laivyno vadai siūlomą projektą, kurio pagrindu tapo taip ir negimęs sovietinis lėktuvnešis „Uljanovsk“, pripažino pasenusiu. Be kitų priekaištų, jų nepasitenkinimą sukėlė per didelis laivo paviršiaus objektų aukštis ir elektromagnetinės katapultos nebuvimas. Perspektyviam Rusijos lėktuvnešiui keliami šie reikalavimai: novatoriškumas (laivas turi būti geresnis už dabartinius ir projektuojamus kitų šalių analogus), sugebėjimas veikti savarankiškai ir grupėje visose erdvėse (ore, kosmose, vandenyje ir sausumoje), smogiamųjų ir valdymo punkto funkcijų suderinimas. Manoma, kad jis bus atominis ir galės nešti 80 lėktuvų. Jo vandens talpa turėtų viršyti 50 tūkstančių tonų, bet bus mažesnė už amerikietiškų lėktuvnešių (beje, be „Uljanovsk“, Sovietų Sąjungoje egzistavo lėktuvnešio „Oriol“ projektas, kurio vandens talpa turėjo būti 65 tūkstančiai tonų). Kaip 2011 m. pabaigoje pareiškė tuometinis Karinio laivyno vadas V. Vysockis, 2027 m. Rusija nori turėti dvi smogiamąsias lėktuvnešių grupuotes – Šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivynuose.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volvoj

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas