Kariuomenė važinėja „zuikiu“: kur rasti lėšų finansavimui? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-03-17 06:55

Apie Lietuvos kariuomenės finansavimo gerinimą kabama dviem atvejais: prieš biudžeto svarstymus ir tada, kai už kelių šimtų kilometrų vyksta realūs kariniai manevrai. Pirmuoju atveju diskusijos vyksta kasmet, o antrojo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dar nėra buvę.

Ciniška, bet biudžetas jau suplanuotas, o iki kito svarstymo Krymas jau gali būti Rusijos sudėtyje, ir visi bus kariuomenę pamiršę. Nelikus abejonių, kad Kryme yra dislokuotos mūsų didžiosios kaimynės karinės pajėgos, pasigirdo spėlionių, jog vieną dieną Rusijos imperialistiniai siekiai gali būti nukreipti Lietuvos link. To pavadinti paranoja negalima. Ypač, kai Lietuvoje dėl viso pikto papildomai dislokuota keletas garsiųjų JAV naiktintuvų F–16.

„Sakykim, JAV atsiunčia papildomų naikintuvų. Vis dažniau Baltijos valstybės yra minimos kaip labiausiai bijančios Rusijos grėsmės – britai šneka, amerikiečiai šneka, o ką mes darome? Netgi nesugebame turėti padoraus gynybos biudžeto ir peržengti 1 proc. ribos“, – apie Lietuvos kariuomenės ilgalaikes finansavimo problemas šiandienos kontekste kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) lektorius Deividas Šlekys.

Nukelia terminą

Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, NATO gairėse aiškiai įtvirtinta, kad kiekviena valstybė narė yra įsipareigojusi savo krašto apsaugai skirti bent 2 proc. biudžeto, tačiau Lietuva derybose vis nukelia terminą, kada bus pasiektas šis rodiklis.

„Remiantis tarptautinių ekspertų vertinimu, tokios sumos pakanka krašto apsaugos finansavimui, žinoma, ji gali būti ir didesnė. Mūsų atveju galima kalbėti tik apie tolimą siekiamybę, nes politinė valdžia realiai šio rodiklio nedidina“, – teigė jis.

Lietuva, nedidindama krašto apsaugos finansavimo ne tik kenkia savo prestižui NATO viduje, bet, kaip mano VU TSPMI docentas Liudas Jurkonis, kenkia visai šiai sistemai. „Bendros sistemos atžvilgiu šis principas yra labai suprantamas, ypač žvelgiant iš didžiųjų NATO valstybių perspektyvos, mat dėl vis dažniau pasitaikančios „zuikiavimo” (angl., Free–riding) problemos silpnėja ne tik pasitikėjimas tarp atskirų narių, bet visa sistema”, – nuogąstavo jis

Prioritetų stoka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai sutarė, kad staigiai padidinti finansavimą iki NATO rekomendacijų yra neįmanoma, tačiau šiuo metu bent jau galima keisti kariuomenės finansavimo prioritetus ir išlaidų kryptis.

„Net latviai su estais geriau atrodo! Mes norime pagalbos iš Vakarų, tad bent jau padarykime namų darbus. Manau, kad šiuo atveju tai jau yra politinės valios ir politinių prioritetų klausimas. Pinigų galima rasti“, – teigė D. Šlekys ir pabrėžė, kad politikams šiuo klausimu reikia valios.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas