Karjera vienoje įmonėje: kaip išlaikyti gerą specialistą?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Darbo pokalbis

2016-04-18 13:55

Kai kurių darbuotojų CV mirga nuo darbų įvairovės, tuo tarpu kiti gali pasigirti dirbę vos keliose bendrovėse. Dauguma lietuvių save laiko sėsliais, lojaliais ir vertinančiais stabilumą darbuotojais, tačiau pasitaikius galimybei esamą darbą pakeistų nesudvejoję.

Neseniai „Cramo“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 56 proc. dirbančių tautiečių norėtų pakeisti darbovietę. Šis tyrimas parodė, kad lietuviai yra mažiausiai lojalūs darbuotojai iš visų Baltijos valstybių, tačiau skubėti teisti neverta – panašios nuotaikos vyrauja ir kitose šalyse.

CVzona.lt direktorius Žilvinas Padegimas teigia, kad pagyrimai, smulkios pozityvumo apraiškos, darbuotojų problemų žinojimas, geras tiesioginis kontaktas su vadovu bei moralinė pagalba gali padėti auginti silpstantį darbuotojų lojalumą. Kartų skirtumai akivaizdūs

Žilvino Padegimo teigimu, tokia tendencija pastaruoju metu pastebima gana ryškiai. Anot karjeros specialisto, vyresni žmonės labiau vertina stabilumą, tuo tarpu jaunimas keičia darbus kur kas dažniau. Tiesa, retas jaunuolis turi būsto paskolą ar kitų finansinių įsipareigojimų, todėl natūralu, kad savęs paieškos yra lengvesnės ir ilgesnės.

„20 – 25 metų amžiaus jaunuoliai darbą gauna lengvai, lygiai taip pat lengvai jie gali jį pakeisti ir pereiti dirbti kitur, tačiau reikia prisiminti viena – jaunas amžinai nebūsi, todėl pasirūpinti karjera derėtų iš anksto“, – siūlo pašnekovas.

Specialistas pataria nepiktnaudžiauti galimybėmis darbo kaitos atžvilgiu ir pataria apsvarstyti visus įmanomus pliusus ir minusus.

„Neretai tai būna trumpalaikis efektas, nes dažnai keisdamas darbą gali įgyti nepatikimo darbuotoją statusą. Išdirbęs vienoje įmonėje dvejus metus dar negali suprasti kuo ji „kvėpuoja“, – teigia Ž. Padegimas.

Specialisto nuomone, gerėjantis šalies ekonominio gyvenimo lygis daro įtaką žmonių mąstymui: jie nebijo karjeros pokyčių. Dabartinių jaunuolių tėvai, būdami jų amžiaus, troško darbo ir jį vertino. Tuo tarpu karta, gimusi nepriklausomybės laikais, užaugo su kitokia darbo samprata.

„Galimybių kupinas gyvenimas jaunimui yra savaime suprantamas. Materialinės vertybės, kurias šiuo metu turi jų tėvai, jiems yra natūralios, todėl rečiau suvokiama, kad tėvai jas užsidirbo juodu darbu“, – pasakoja Ž. Padegimas.

Darbuotojų migracija tarp įmonių – opi verslo problema

Žilvino Padegimo teigimu, tam, kad darbuotojas puikiai jaustųsi savo darbo aplinkoje, jį turi supti stipri ir vieninga komanda. „Darbuotojų migracija tarp įmonių vyksta dėl darbuotojų trūkumo“, – įsitikinęs jis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas