Karta, gyvenanti skolon (3)

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Rūta Levickaitė / Balsas.lt

2012-02-27 12:38

 Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

Kokius visuomenės pasikeitimus stebime dabar? Jaunimas laisvalaikį dažnai leidžia užkandžiaudami kavinėse, važinėdami, gal ir ne pirmos jaunystės, bet nuosavais automobiliais. Jaunos šeimos arba jauni „karjeristai“ nepabijo gyventi ir skolon – už svajonę turėti savus namus, pasiryžta aukoti 20 ar net ir 40 savo gyvenimo metų „atidirbdami“ už pasiimtas paskolas.

Keičiasi visuomenės požiūris ar iš tiesų gyvename geriau ir uždirbame daugiau, nei mūsų tėvai ir seneliai?

Vargu, ar kas ginčysis, kad pasaulis dabar sukasi kur kas greičiau nei anksčiau, todėl ir žmonių norai auga – norisi daug dalykų turėti greičiau, didesniais kiekiais, galbūt netgi įdedant mažiau pastangų. Kas tai – jaunatviškas maksimalizmas turėti viską čia pat ir tuoj pat, ar apgalvotas sprendimas, leidžiantis gyventi kokybiškiau?

Jaunimas skolinasi būstui ir buičiai

„Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas teigė, kad jauni žmonės sudaro kiek daugiau nei pusę visų besiskolinančiųjų ir ši proporcija išlieka stabili jau keletą metų.

„Būstui dažniausiai skolinasi jauni (iki 35 metų amžiaus) žmonės, gyvenantys didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), turintys aukštąjį išsilavinimą, ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas. Dažniausiai skolinasi vyrai (57 proc.), tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad jei paskolą ima šeima, paprastai abu sutuoktiniai būna bendraskoliais, o vienas iš jų banke įvardijamas kaip pagrindinis bendraskolis“ , - būstui besiskolinančiojo portretą bandė apibrėžti T. Pulikas.

Anot jo, būsto paskolos naujų paskolų išdavimuose (pagal sumas) sudaro apie 40 proc. visų paskolų. Dažniau gyventojai skolinasi smulkesnėms vartojimo reikmėms, tačiau, nors būsto paskolų suteikiama ir mažiau, jos yra žymiai didesnės savo apimtimi ir sudaro didžiąją paskolas teikiančių bankų paskolų portfelio dalį.

„Žmonės dažniau skolinasi vartojimo reikmėms – ima nedideles vartojamąsias paskolas, naudojasi kreditinių kortelių limitais, smulkiomis kredito linijomis. Būsto paskola yra svarbus šeimos sprendimas, kuris priimamas vieną, rečiau keletą kartų gyvenime“, - pastebėjo „Swedbank“ atstovas.

Jo teigimu, vartojamosios paskolos dažniausiai išduodamos būsto remontui, automobilių pirkimui, baldams ar buitinei technikai įsigyti.

DNB banko Pardavimų departamento vadovės Lijanos Žmoginaitės pastebėjimu, sugriežtėjus skolinimosi taisyklėms, žmonės ėmė skolintis žymiai atsargiau ir pradėjo atidžiau vertinti savo galimybes paskolas grąžinti. Jaunimui surinkti reikiamą 15 proc. pradinį įnašą tampa vis sunkiau, todėl jie priversti remtis tėvų pagalba bei ieškoti alternatyvų.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Levickaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas