Kas 7 dirbantis šalies gyventojas ruošiasi keisti darbą

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Išėjimas iš darbo

2016-03-23 11:23

Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

„Dabartinė situacija darbo rinkoje yra palanki specialistams, todėl natūralu, kad nemažai žmonių svarsto keisti darbą artimiausioje ateityje arba neatmestų tokios galimybės sulaukę jiems priimtino pasiūlymo. Ir nors darbą susiklosčius palankioms aplinkybėms gali keisti net ir jokių priekaištų savo darbdaviui neturintis specialistas, šio tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad darbdaviai kur kas greičiau gali netekti jais nepatenkintų žmonių. Todėl artimiausioje ateityje organizacijos, nenorinčios prarasti darbuotojų, turės vis daugiau dėmesio skirti jų išlaikymui, motyvacijai ir įsitraukimui užtikrinti“, – sako „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.

Tyrimo duomenys parodė, kad per ateinančius penketą metų planų keisti dabartinį darbą turi 24 proc. darbuotojų, o 17 proc. nurodė, jog darbą keistų sulaukę patrauklesnio pasiūlymo. Tiesa, maždaug ketvirtadalis respondentų teigė, kad konkrečių planų keisti darbovietę neturi, bet neatmeta tokios galimybės, o 35 proc. tokios galimybės net nesvarsto.

Ar tikrai „nepakeičiamų nėra“?

Maždaug 1 iš 4 nepatenkintų dabartiniu darbdaviu žmonių tyrimo metu nurodė, kad keisti darbą ketina per artimiausius metus. Lygiai tiek pat nepatenkintų dabartiniu darbdaviu darbuotojų darbą keistų sulaukę patrauklesnio pasiūlymo.

Tuo metu, dabartiniu darbdaviu patenkinti žmonės išsiskyrė kur kas didesniu lojalumu – maždaug 2 iš 3 tokių darbuotojų apie darbo keitimą teigė apskirtai negalvojantys, tik 7 proc. jų galvotų keisti darbą sulaukę patrauklesnio pasiūlymo ir vos 5 proc. planuoja tą daryti per artimiausius metus.

Pasak V. Mikutaitės, nors priežastinis ryšys tarp nepasitenkinimo darboviete ir jos keitimo atrodo akivaizdus, organizacijų vadovai didelę darbuotojų kaitą dažnai yra linkę aiškinti situacija darbo rinkoje ir vadovautis šūkiu, kad „nepakeičiamų nėra“. Vienas iš svarbiausių vadovo uždavinių – būti pasiruošus, jei prireiktų greitai pakeisti savo komandos narius, tai yra ugdyti lyderystę ir pamainą.

„Pamainą išėjusiam darbuotojui iš tiesų galima anksčiau ar vėliau surasti, o metinė 10 proc. darbuotojų rotacija yra natūralus reiškinys sveikoje organizacijoje. Tačiau situaciją reikia kontroliuoti ir negalima leisti, kad didesnė darbuotojų kaita imtų daryti neigiamą įtaką pagrindiniams įmonės verslo procesams ir jos santykiams su klientais. Be to, nuolatinė naujų darbuotojų atranka ir jų apmokymas organizacijai kainuoja daug papildomų resursų, kuriuos būtų galima nukreipti kitur“, – teigia V. Mikutaitė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas