Kas antras Lietuvos gyventojas netiki Lietuvos verslo skaidrumu

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Verslas

2016-04-25 13:00

Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu labiausiai abejoja vyresnio amžiaus žmonės, tuo tarpu jaunimas išreiškia kur kas pozityvesnį požiūrį ir aktyviau domisi verslo skaidrumu ir reputacija prieš rinkdamiesi prekes arba paslaugas.

„Gali kilti pagunda teigiamą jaunimo požiūrį į Lietuvos verslo skaidrumą paaiškinti mažesne jų patirtimi – juk jie dar jauni ir turėjo mažiau galimybių susidurti su korupcija, kyšininkavimu ar sukčiavimu. Tačiau jaunimas taip pat turbūt dažniau siekia ir turi galimybių įsidarbinti tarptautinėse organizacijose, kuriose neskaidrios veiklos dažniausiai visai nėra. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės tikriausiai dar atsimena laukinį pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kuomet kyšininkavimas, nelegalus darbas ir neoficialus darbo užmokestis buvo dominuojanti praktika. Lietuva išsprendė ne visas problemas, tačiau progresas yra milžiniškas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Skirtingas amžius – skirtingas požiūris

Tyrime pastebėtina, kad blogiausiai Lietuvos verslo skaidrumą linkę vertinti vyresni žmonės – jų nuomone, skaidriai veiklą vykdo vos ketvirtadalis įmonių. Labiausiai Lietuvos verslo skaidrumu abejoja 45-74 m. amžiaus respondentai. Lietuvos verslo skaidrumą kur kas palankiau vertina jaunimas, 15-24 metų asmenys. Jaunoji karta bei miestų ir miestelių gyventojai labiau linkę tikėti, jog skaidria veikla Lietuvoje užsiima didžioji dalis verslo.

„Jaunimas yra kur kas atviresnis, užaugęs ir brendęs jau kitoje, laisvoje visuomenėje. Jis yra laisvas keliauti, pažinti ir pamatyti kas ir kaip vyksta svetur bei kaip gerosios praktikos skinasi kelią mūsų visuomenėje. Natūralu, kad dalis vyresniosios kartos vis dar linkusi kai kuriuos dalykus vertinti skeptiškiau ir ne taip patikliai. Jie vis dar ieško užslėptos apgaulės, dažnai mano, kad turintieji daugiau, tai sukaupė dėl neskaidrios veiklos beigi linksta taikyti dvigubus standartus sau ir valstybei, kai gauti nieko neduodant jiems atrodo visiškai natūralu. Džiugu tai, kad tyrimas parodė didėjančią sąmoningų ir socialiai atsakingų žmonių dalį, kurie netgi yra pasirengę mokėti daugiau, jei produktas yra aukštos moralinės ir kokybinės vertės. Tai rodo, kad einame teisingu keliu ir skaidrumas mums tampa natūralia vertybe“, – apklausos rezultatus apžvelgė „Rait“ tyrimų padalinio vadovė Dovilė Radavičiūtė.

Daugiausia pasitikėjimo kelia gamybos, pramonės, gavybos, kasybos, žemės ūkio, maisto pramonės, žiniasklaidos, reklamos bei leidybos veiklos sritys. Skirtingų sektorių veiklos skaidrumą aukščiausiais balais linkę vertinti 15-24 m. amžiaus, pradinį, pagrindinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas